Notes
| 1926, 1930-1939 data on the number of hospitals (per 10,000 population) and pharmacies (per 10,000 population) were calculated according to the following formula: the number of hospitals (per 10,000 population) and pharmacies (per 10,000 population) in the county for 1926, 1928, 1930-1939 was divided by the number of inhabitants in the county from 1 January 1926, 31 December 1926, and 31 December 1930 to 31 December 1939, and then divided by the number of inhabitants in the county from 1 January 1926, 31 December 1930 to 31 December 1939 and then multiplied by 10,000.
1928 data on the number of hospitals (per 10,000 population) was calculated according to the following formula: the number of hospitals in the county in 1928 divided by the population of the county on 1 January 1928 and multiplied by 10,000.
The data on the number of hospital beds (per 10,000 population) in Klaipėda City and Klaipėda Region are available in the Lithuanian statistical publications, except for the data for 1928, which was calculated according to the following formula: the number of hospital beds in 1928 divided by the number of inhabitants of Klaipėda City and Klaipėda Region on 1 January 1928 and multiplied by 10,000.
The data on the number of hospital beds (per 10,000 population) in Kaunas City and Kaunas County are available in the Lithuanian statistical publications, except for the data for the years 1928, 1937-1939, which were calculated according to the following formula: the number of hospital beds for the years 1928, 1937-1939 is divided by the number of inhabitants of Kaunas City and Kaunas County on January 1, 1928, December 1, 1937, to December 31, 1939, and multiplied by 10,000.
Data on the number of hospital beds (per 10,000 population) in Šiauliai City and Šiauliai County are available in the Lithuanian statistical publications, except for the data for the years 1937-1939, which were calculated according to the following formula: the number of hospital beds in the years 1937-1939 is divided by the number of inhabitants of the Šiauliai City and the population of the Šiauliai County from 31 December 1937 to 31 December 1939 multiplied by 10,000.
Data on the number of hospital beds (per 10,000 population) in Panevėžys City and Panevėžys County are available in the Lithuanian statistical publications, except for the data for 1939, which was calculated according to the following formula: the number of hospital beds in 1939 is divided by the number of inhabitants of Panevėžys City and Panevėžys County on 31 December 1939 and multiplied by 10,000.
1939 data on the number of hospital beds (per 10,000 population) in Vilnius County in the Lithuanian Statistical Publications is presented as a total number of Vilnius County and Vilnius City. Important territorial changes in 1920
According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County and Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. Important territorial changes in 1921
When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annex to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 30 March 1921 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. Important territorial changes in 1923
According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County and Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. Important territorial changes in 1939
However, on 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County and Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany.
On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County.
1926 m., 1930-1939 m. duomenys apie ligoninių ir vaistinių skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1926 m., 1928 m., 1930-1939 m. apskrities ligoninių ir vaistinių skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1926-01-01, 1930-12-31 – 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. 1928 m. duomenys apie ligoninių skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1928 m. apskrities ligoninių skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1928-01-01 ir padaugintas iš 10 000. Duomenys apie ligoninių lovų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Klaipėdos mieste ir Klaipėdos krašte yra iš Lietuvos statistikos leidinių, išskyrus 1928 m. duomenis, kurie paskaičiuoti pagal formulę: 1928 m. ligoninių lovų skaičius padalintas iš Klaipėdos miesto ir Klaipėdos krašto gyventojų skaičiaus 1928-01-01 ir padaugintas iš 10 000. Duomenys apie ligoninių lovų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Kauno mieste bei Kauno apskrityje yra iš Lietuvos statistikos leidinių, išskyrus 1928 m., 1937-1939 m. duomenis, kurie paskaičiuoti pagal formulę: 1928 m., 1937-1939 m. ligoninių lovų skaičius padalintas iš Kauno miesto bei Kauno apskrities gyventojų skaičiaus 1928-01-01, 1937-12-31 – 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. Duomenys apie ligoninių lovų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Šiaulių mieste bei Šiaulių apskrityje yra iš Lietuvos statistikos leidinių, išskyrus 1937-1939 m. duomenis, kurie paskaičiuoti pagal formulę: 1937-1939 m. ligoninių lovų skaičius padalintas iš Šiaulių miesto bei Šiaulių apskrities gyventojų skaičiaus 1937-12-31 – 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. Duomenys apie ligoninių lovų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Panevėžio mieste bei Panevėžio apskrityje yra iš Lietuvos statistikos leidinių, išskyrus 1939 m. duomenis, kurie paskaičiuoti pagal formulę: 1939 m. ligoninių lovų skaičius padalintas iš Panevėžio miesto bei Panevėžio apskrities gyventojų skaičiaus 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. 1939 m. duomenys apie ligoninių lovų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Vilniaus srityje Lietuvos statistikos leidinyje pateikti, kaip bendras skaičius Vilniaus sričiai ir Vilniaus miestui. Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai:
Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino ir Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai:
1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai:
Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai:
1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi.
1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. |