ISSP 2020: Environment IV, November 2022TSTP 2020: Aplinka IV, 2022 m. lapkritisLiDA_SurveyData_0500Telešienė, AudronėAudronėTelešienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Leader]0000-0003-0356-1631Balžekienė, AistėAistėBalžekienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0001-8557-0544Budžytė, AgnėAgnėBudžytėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0003-3003-9718Zolubienė, EimantėEimantėZolubienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltBalžekienė, Aistė (Research Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: to analyse Lithuanian residents opinion about environmental problems and its effect to society. Major investigated questions: first, the goal was to identify the current most important socio-economic issue that Lithuania is facing, and which issue comes in second. A block of statements to choose from (Private enterprise is the best method to solve Lithuania’s economic difficulties; The government should reduce income disparities between people with high and low incomes; 5 in total) was used to elicit responses on a range of topics. A list of various socio-political issues was provided to find out which issue, according to the respondent, Lithuania should prioritize the most. Respondents were asked whether they feel like they can trust most people or do they feel that they should be extremely cautious when interacting with others. The trust in institutions among respondents was researched (Media; Universities and other research centres; 4 in total). Next, respondents in Lithuania were asked to indicate the extent to which they care about environmental issues. After providing a list of some of the environmental problems, the respondents were asked to indicate which of these problems is the most important for Lithuania as a country. The question asked about the perception of the world's climate and the idea that it has been changing in recent decades. Those who answered that the world's climate is changing were asked to assess how bad or good the effects of climate change will be for the world as a whole and for Lithuania. Next, all respondents were asked to rate a block of statements (Modern science will solve our environmental problems with little change in our way of life; 6 in total). The Lithuanian population was asked three questions on whether they would be willing to pay much higher prices, higher taxes, and accept a lower standard of living if it helped protect the environment. They were also asked whether they would be willing to accept a reduction in the size of Lithuania's protected areas to open them up for economic development. Again, a block of statements explored respondents' views on a range of environmental issues (It is too difficult for people like me to do much for the environment; 7 in total). Respondents rated the environmental hazard of various things they had been told (air pollution from cars; air pollution from industry; 7 in total). The question asked which ways would most encourage business and industry and people in Lithuania to protect the environment. The question asked respondents to indicate their level of enjoyment in being outdoors in general and how often, if at all, they engaged in any leisure activities in nature over the past 12 months. For example, activities such as hiking, bird watching, swimming, skiing, or any other outdoor activities were inquired about. The survey aimed to gather information on various aspects related to respondents' transportation habits, dietary preferences, household characteristics, environmental practices, and civic engagement regarding environmental issues. Specifically, it inquired about the number of airplane trips taken over the past 12 months, the average number of hours spent in a typical week in a motorized vehicle (excluding public transport), the frequency of consuming beef, lamb, or products containing them, and the number of rooms in respondents' homes (apartments or houses). Additionally, questions were posed regarding the frequency of sorting glass, cans, plastic, newspapers, or similar items for recycling, and whether respondents often avoided buying certain products due to environmental reasons. They were asked if they were members of any group primarily focused on environmental protection or conservation. The survey also aimed to assess the civic engagement of Lithuanian residents regarding environmental issues over the past five years, including whether they signed a petition concerning environmental problems (3 in total). Lastly, respondents were asked to evaluate how various factors, such as air pollution, affected their residential area over the past 12 months, if at all (3 in total). Socio-demographic characteristics: gender, age, level of education, membership in organizations, religion, marital status, nationality, political views, political participation, size of household, respondent's average personal income, place of residence, working situation of the respondent and of his/her spouse or partner.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinkosaugines problemas ir nustatyti jų nuomonę apie aplinkosauginių problemų poveikį visuomenei. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: pirmiausiai norėta išsiaiškinti, kuri socialinė ekonominė problema šiandien Lietuvai yra pati svarbiausia ir yra antra pagal svarbą. Pateikus teiginių bloką, tirta respondentų nuomonė įvairiais klausimais (Privatus verslas yra geriausias būdas spręsti Lietuvos ekonomines problemas; Sumažinti pajamų skirtumus tarp žmonių, gaunančių dideles ir mažas pajamas, yra valdžios atsakomybė; iš viso 5). Pateikus skirtingų sociopolitinių dalykų sąrašą, norėta sužinoti, kuris iš jų, respondentų nuomone, turėtų būti didžiausiu Lietuvos prioritetu, kurio Lietuva turėtų imtis. Toliau aiškintasi, kas turėtų būti antrasis veiksmas Lietuvos prioritetų sąraše. Respondentų klausta, ar apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam. Tirtas respondentų pasitikėjimas institucijomis (Universitetų ir kiti mokslinių tyrimų centrai; Žiniasklaida; iš viso 4). Toliau apklaustųjų Lietuvos gyventojų prašyta nurodyti, kiek jiems rūpi aplinkosauginės problemos. Pateikus kai kurių aplinkosauginių problemų sąrašą, prašyta nurodyti, kuri iš šių problemų yra pati svarbiausia Lietuvai kaip šaliai. Vertinta nuomonė apie pasaulio klimatą ir idėją, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis keičiasi. Tų, kurie atsakė, kad pasaulio klimatas keičiasi, prašyta įvertinti, kiek blogas ar geras bus klimato kaitos poveikis visam pasauliui bei Lietuvai. Toliau visų respondentų prašyta įvertinti teiginių bloką (Šiuolaikinis mokslas išspręs mūsų aplinkosaugines problemas mažai pakeisdamas mūsų gyvenimo būdą; iš viso 6). Apklaustiesiems Lietuvos gyventojams buvo pateikti trys klausimai, ar jie noriai mokėtų daug aukštesnes kainas, didesnius mokesčius, o taip pat susitaikytų su žemesniu gyvenimo lygiu, jei tai padėtų saugoti aplinką. Be to, norėta sužinoti, ar noriai pritartų Lietuvos saugomų gamtos teritorijų dydžio sumažinimui, siekiant atverti jas ekonominei plėtrai. Vėl pateikus teiginių bloką, tirta respondentų nuomonė įvairiais aplinkosauginiais klausimais (Tokiems žmonėms kaip aš yra pernelyg sudėtinga daug nuveikti aplinkosaugos naudai; iš viso 7). Respondentai vertino jiems nurodytų įvairių dalykų pavojingumą aplinkai (automobilių keliama oro tarša; pramonės skleidžiama oro tarša; iš viso 7). Aiškintasi, kokie būdai labiausiai paskatintų verslą ir pramonę bei žmones Lietuvoje saugoti aplinką. Prašyta atsakyti, kiek patinka, jei apskritai patinka, būti gamtoje bei kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. užsiėmė, jeigu apskritai užsiėmė, kokia nors laisvalaikio veikla gamtoje, pvz., žygiai pėsčiomis, paukščių stebėjimas, plaukimas, slidinėjimas, kita veikla ar tiesiog poilsis lauke. Aiškintasi, kiek kelionių lėktuvu turėjo per pastaruosius 12 mėnesių bei kiek valandų įprastą savaitę praleidžia automobilyje ar kitoje motorinėje transporto priemonėje, įskaitant motociklus, sunkvežimius, furgonus, bet neskaičiuojant viešojo transporto. Toliau prašyta atsakyti, kiek dienų įprastą savaitę valgo jautieną, avieną, ar produktus, kurių sudėtyje jų yra bei kiek kambarių yra respondentų namuose (bute ar name). Buvo užduotas klausimas, ar dažnai apklaustieji Lietuvos gyventojai stengiasi rūšiuoti stiklą, skardines, plastiką, laikraščius ar panašius dalykus perdirbimui bei ar dažnai vengia pirkti tam tikrus produktus dėl aplinkosauginių priežasčių. Prašyta atsakyti, ar respondentai yra nariais kokios nors grupės, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra aplinkos apsauga ar išsaugojimas. Tirtas apklaustųjų Lietuvos gyventojų pilietinis aktyvumas aplinkosauginių problemų klausimais per paskutinius penkerius metus (Pasirašėte peticiją dėl aplinkosauginių problemų; iš viso 3). Galvojant apie savo gyvenamąją vietovę, prašyta įvertinti, kiek per pastaruosius 12 mėnesių ją paveikė, jei apskritai paveikė, įvairūs dalykai (Oro tarša, iš viso 3). Toliau vertintas požiūris į klimato kaitą – kiek klimato kaitos problema yra svarbi asmeniškai, kiek respondentai yra susirūpinę dėl klimato kaitos bei kiek ji pakenks asmeniškai ir ateities žmonių kartoms. Tirta, ar dažnai savo kasdieniniame gyvenime respondentai patys imasi priemonių mažinti energijos vartojimą. Pateikus klausimų bloką, vertinta nuomonė apie energijos vartojimo mažinimą (Aš ateityje ketinu imtis priemonių mažinti energijos vartojimą kasdieniame gyvenime, iš viso 4). Respondentai turėjo galimybę įvertinti savo dėvimus drabužius, elektroninių prekių įsigijimo įpročius bei pomėgius ir laisvalaikio veiklas. Taip pat klausta, kokią namų šildymo sistemą naudoja bei kokiu kuru varomą automobilį vairuoja dažniausiai. Apklausos pabaigoje prašyta atsakyti, kur dažniausiai respondentai gauna informacijos apie klimato kaitą, kokios informacijos norėtų gauti daugiau bei galiausiai kokie būdai gauti informaciją apie klimato kaitą būtų jiems patraukliausi. Socialinės demografinės charakteristikos: amžius, mokymosi (studijų) trukmė, išsilavinimo lygis, narystė įvairiose organizacijose, išpažįstama religija, šeimyninė padėtis, tautybė, politinės pažiūros, politinis aktyvumas, namų ūkio dydis, respondento vidutinės mėnesinės pajamos, gyvenamoji vietovė, respondento/-ės bei jo/jos žmonos/vyro/nuolatinio partnerio darbinė padėtis.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).Time Period Covered: Start: 2022-11-04Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 2022-11-04Time Period Covered: End: 2022-11-30Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 2022-11-30Date of Collection: Start: 2022-11-04Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2022-11-04Date of Collection: End: 2022-11-30Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2022-11-30Series Name: International Social Survey ProgrammeSeries Information: Dataverse collection “International Social Survey Programme” contains surveys of the International Social Survey Programme (ISSP) conducted in Lithuania from 2010. The ISSP is a cross-national collaboration programme conducting annual surveys on diverse topics relevant to social sciences. Established in 1984 by its founding members Australia, Germany, Great Britain and the US, the ISSP has since included members covering various cultures around the globe. Its institutional members, each of them representing one nation, consist of academic organizations, universities, or survey agencies.Serijos pavadinimas: Tarptautinė socialinio tyrimo programaSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Tarptautinė socialinio tyrimo programa“ talpinamos nuo 2010 m. Lietuvoje vykdomos Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP) apklausos. TSTP yra tarptautinio bendradarbiavimo programa kasmet atliekanti apklausas įvairiomis socialiniams mokslams aktualiomis temomis. 1984 m. ją įkūrė Australijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV narės steigėjos ir nuo to laiko TSTP priklauso nariai, atstovaujantys įvairioms kultūroms visame pasaulyje. Programos instituciniais nariais, kurių kiekvienas atstovauja vienai šaliai, yra akademinės organizacijos, universitetai arba apklausų agentūros.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaGeographic Unit: Alytus CountyGeographic Unit: Kaunas CountyGeographic Unit: Klaipėda CountyGeographic Unit: Marijampolė CountyGeographic Unit: Panevėžys CountyGeographic Unit: Šiauliai CountyGeographic Unit: Tauragė CountyGeographic Unit: Telšiai CountyGeographic Unit: Utena CountyGeographic Unit: Vilnius CountyTeritorinis vienetas: Alytaus apskritisTeritorinis vienetas: Kauno apskritisTeritorinis vienetas: Klaipėdos apskritisTeritorinis vienetas: Marijampolės apskritisTeritorinis vienetas: Panevėžio apskritisTeritorinis vienetas: Šiaulių apskritisTeritorinis vienetas: Tauragės apskritisTeritorinis vienetas: Telšių apskritisTeritorinis vienetas: Utenos apskritisTeritorinis vienetas: Vilniaus apskritisUnit of Analysis: IndividualAnalizės vienetas: AsmuoUniverse: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend/Repeated cross-sectionLaiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūviųSampling Procedure: ProbabilityAtrankos dizainas: TikimybinėCollection Mode: Face-to-face interview: Paper-and-pencil (PAPI)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI)Type of Research Instrument: Structured questionnaireTyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynasclimate changeenvironmental conservationenvironmental changeenvironmental qualityenvironmental degradationklimato kaitaaplinkos išsaugojimasaplinkos kaitaaplinkos kokybėaplinkos blogėjimasEnvironment and conservationAplinka ir gamtos išsaugojimasenglit2022-11-302023-01-232023-01-18Vilnius, LithuaniaResearch Council of Lithuania (Researcher teams' projects)S-MIP-22-26survey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/RINOXYrestricted accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)2.0