Barometer of the Public Opinion Research Center, June 1990Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1990 m. birželis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0266Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasVilčinskas, VidasVidasVilčinskasLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre)Abstract: The purpose of the study: to find out the opinion of the Lithuanian population on the socially relevant issues during the rapid political, social and economic transformation of the country. Major investigated questions: after living in a blockade for some time, respondents were asked what they thought about March 11, 1990, and to what extent they were determined to endure hardships because of Lithuania's independence. It was asked which part of the individual groups of the Lithuanian population did not support the independence of the Republic of Lithuania. Further, the work of the Supreme Council of the Republic of Lithuania and the Government of Lithuania (Council of Ministers), as well as the political activity of various Lithuanian political forces and movements and M. Gorbachev were evaluated. It was wanted to know whether a referendum on the independence of the Republic was necessary in Lithuania. It was asked to assess whether V. Landsbergis performs the duties of the chairman of the Supreme Council and K. Prunskienė - of the Prime Minister. Respondents were asked how they envision Lithuania's relations with the Soviet Union in the future. Respondents had the opportunity to indicate the problems of Lithuania that should be addressed first. Further, respondents were asked in which country they would prefer to work temporarily if the respondent or their family were offered a job outside of Lithuania and whether the match of the offered job with their existing qualifications would be important. It was asked whether the respondent had ever spoken to an American (a U.S. citizen) and what he or she thought of U.S. policy toward Lithuania. It was asked whether it might be necessary to change jobs this year and whether it would be difficult for the respondent's profession to find a job. It was asked whether the Lithuanian residents who participated in the survey were satisfied with their family's financial situation and whether they had a telephone at home. Finally, it was asked whether the respondents had to read and listen to the results of the surveys conducted by Public Opinion Polling Center and whether they believed that these results reflected the opinion of the Lithuanian population. Socio-demographic characteristics: gender, age, education, social status, nationality, income per family member, average monthly income of the respondent, place of residence, country of residence, families number of members.Santrauka: Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, šalyje vykstant sparčiai politinei, socialinei bei ekonominei transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: jau kurį laiką gyvenant blokados sąlygomis, respondentų klausta, kokia jų nuomonė apie 1990 m. kovo 11 d. paskelbtą aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo bei kiek jie yra pasiryžę kęsti nepriteklių dėl Lietuvos nepriklausomybės. Teirautasi, kokia atskirų Lietuvos gyventojų grupių dalis nepritaria Lietuvos Respublikos nepriklausomybei. Toliau vertintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Vyriausybės (Ministrų Tarybos) darbas bei įvairių Lietuvos politinių jėgų ir judėjimų bei M. Gorbačiovo politinė veikla. Norėta sužinoti, ar reikalingas Lietuvoje referendumas dėl Respublikos nepriklausomybės. Prašyta įvertinti, ar gerai V. Landsbergis atlieka Aukščiausiosios Tarybos primininko, o K. Prunskienė – Ministrės Pirmininkės pareigas. Teirautasi, kaip respondentai įsivaizduoja Lietuvos ryšius su Tarybų Sąjunga ateityje. Apklausoje dalyvavę asmenys turėjo galimybę nurodyti Lietuvos problemas, kurias reikėtų spręsti visų pirma. Toliau klausta, kokioje šalyje labiausiai norėtų laikinai padirbėti, jeigu respondentui ar jo šeimai pasiūlytų dirbti ne Lietuvoje bei ar būtų svarbus siūlomo darbo atitikimas turimai kvalifikacijai. Prašyta atsakyti, ar respondentui teko kada nors kalbėtis su amerikiečiu (JAV piliečiu) bei kaip vertina Amerikos politiką Lietuvos atžvilgiu. Teirautasi, ar šiais metais gali tekti keisti darbovietę bei ar respondento profesijos žmogui būtų sunku susirasti darbą. Klausta, ar apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai yra patenkinti savo šeimos materialine padėtimi bei ar turi namie telefoną. Pabaigoje domėtasi, ar teko respondentams skaityti, girdėti apie Viešosios nuomonės apklausų centro atliktų apklausų rezultatus bei ar jie tiki, kad šie rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, socialinė padėtis, tautybė, pajamos vienam šeimos nariui, respondento vidutinės pajamos per mėnesį, gyvenamoji vieta, šalis, kurioje norėtų gyventi, šeimos narių skaičius.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and (or) metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, June 1990” from 2020-08-04 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0331; produced by Žvaliauskas Giedrius 2020-08-04.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir (arba) metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1990 m. birželis“ nuo 2020-08-04 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0331; parengė 2020-08-04 Žvaliauskas, Giedrius.Time Period Covered: Start: 1990-06-07Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1990-06-07Time Period Covered: End: 1990-06-13Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1990-06-13Date of Collection: Start: 1990-06-07Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1990-06-07Date of Collection: End: 1990-06-13Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 1990-06-13Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Alytus CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Alytaus miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Social Science Notes: The original research questionnaire has not survived, therefore the questionnaire was restored from the SPSS data file, using the labels and categories of the variables, and information retrieved from the following publication: Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Public opinion research in the period of Lithuania's historical transition. Lithuanian Social Research Center.Socialinių mokslų srities pastabos: Originali tyrimo anketa neišliko, todėl klausimynas atkurtas LiDA, naudojantis SPSS faile esančių kintamųjų pavadinimais ir žymėmis bei leidiniu Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.legislaturestandard of livingpolitical groupspolitical partieslabour forcepolitical leaderspolitical, social and economic issuesįstatymų leidžiamoji valdžiagyvenimo lygispolitinės grupėspolitinės partijosdarbo jėgapolitiniai vadovaipolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiGovernment, political systems and organisationsLabour and employmentValdžia, politinės sistemos ir organizacijosDarbas ir užimtumasenglit1990-06-132020-08-042020-01-20Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/P6JGZOopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)5.1