Number of Medical Staff (per 10,000 population) in Lithuania, 1919-1939Medicinos personalo skaičius (10 000 gyventojų) Lietuvoje, 1919-1939 m.LiDA_AggregatedData_0212Norkus, ZenonasZenonasNorkusInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Leader]0000-0001-6364-0716Ambrulevičiūtė, AelitaAelitaAmbrulevičiūtėInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member]0009-0006-3519-568XMarkevičiūtė, JurgitaJurgitaMarkevičiūtėInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member]0000-0002-9653-7798Morkevičius, VaidasVaidasMorkevičiusInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member]0000-0002-2174-0396Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member; Data collection; Data curation]0000-0001-8970-0756Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltNorkus, Zenonas (Institute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania)Abstract: This dataset contains data on number of medical staff (per 10,000 population) in Lithuania in 1919-1939. Data in the cells (year by administrative region) were computed by dividing the number of hospitals, hospital beds and pharmacies by number of population and multiplying by 10,000. For sources of the data see metadata field Origin of Sources below. Dataset " Number of Medical Staff (per 10,000 population) in Lithuania, 1919-1939" was published implementing project "Historical Sociology of Modern Restorations: a Cross-Time Comparative Study of Post-Communist Transformation in the Baltic States" from 2018 to 2022. Project leader is prof. Zenonas Norkus. Project is funded by the European Social Fund according to the activity "Improvement of researchers' qualification by implementing world-class R&D projects' of Measure No. 09.3.3-LMT-K-712".Santrauka: Šiame duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie medicinos personalo skaičių (10 000 gyventojų) Lietuvoje 1919-1939 metais.Duomenys langeliuose (metai pagal administracinius regionus) apskaičiuoti padalinant ligoninių, ligoninių lovų ir vaistinių skaičių iš gyventojų skaičiaus ir padauginant iš 10 000. Duomenų šaltiniai pateikiami žemiau esančiame metaduomenų lauke Origin of Sources. Duomenų rinkinys "Medicinos personalo skaičius (10 000 gyventojų) Lietuvoje, 1919-1939 m." publikuotas įgyvendinant projektą "Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas", kurio trukmė 2018-2022 m. Projekto vadovas yra prof. Zenonas Norkus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą "Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus".General notes: The language of the data sources is Lithuanian (lit). Dataset (metadata) “Number of Medical Staff (per 10 000 population) in Lithuania, 1919-1939” from 2021-08-03 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/histat/LiDA_HISTHEA_0212; produced by Žvaliauskas Giedrius 2021-08-03.Bendros pastabos: Duomenų šaltinių kalba - lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (metaduomenys) „Medicinos personalo skaičius (10 000 gyventojų) Lietuvoje, 1919-1939 m.“ nuo 2021-08-03 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/histat/LiDA_HISTHEA_0212; parengė 2021-08-03Žvaliauskas, Giedrius.Time Period Covered: Start: 1919Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1919Time Period Covered: End: 1939Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1939Date of Collection: Start: 2021Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2021Date of Collection: End: 2021Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2021Series Name: Health CareSeries Information: Dataverse collection "Health Care" contains data about number of medical institutions and pharmacies, number of physicians, public health and well-being, etc.Serijos pavadinimas: Sveikatos apsaugaSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje "Sveikatos apsauga" talpinami duomenys apie gydymo įstaigų ir vaistinių skaičių, medikų skaičių, visuomenės sveikatą bei savijautą ir pan.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaGeographic Unit: Raseiniai CountyGeographic Unit: Utena CountyGeographic Unit: Tauragė CountyGeographic Unit: Marijampolė CountyGeographic Unit: Alytus CountyGeographic Unit: Šakiai CountyGeographic Unit: Vilkaviškis CountyGeographic Unit: Kretinga CountyGeographic Unit: Seinai CountyGeographic Unit: Pagėgiai CountyGeographic Unit: Šiauliai CountyGeographic Unit: Ukmergė CountyGeographic Unit: Kėdainiai CountyGeographic Unit: Trakai CountyGeographic Unit: Mažeikiai CountyGeographic Unit: Telšiai CountyGeographic Unit: Vilnius RegionGeographic Unit: Biržai CountyGeographic Unit: Kaunas CountyGeographic Unit: Šilutė CountyGeographic Unit: Zarasai (Ežerėnai) County = Zarasų (Ežerėnų) apskritisGeographic Unit: Rokiškis CountyGeographic Unit: Panevėžys CountyGeographic Unit: Klaipėda RegionTeritorinis vienetas: Raseinių apskritisTeritorinis vienetas: Utenos apskritisTeritorinis vienetas: Tauragės apskritisTeritorinis vienetas: Marijampolės apskritisTeritorinis vienetas: Alytaus apskritisTeritorinis vienetas: Šakių apskritisTeritorinis vienetas: Vilkaviškio apskritisTeritorinis vienetas: Kretingos apskritisTeritorinis vienetas: Seinų apskritisTeritorinis vienetas: Pagėgių apskritisTeritorinis vienetas: Šiaulių apskritisTeritorinis vienetas: Ukmergės apskritisTeritorinis vienetas: Kėdainių apskritisTeritorinis vienetas: Trakų apskritisTeritorinis vienetas: Mažeikių apskritisTeritorinis vienetas: Telšių apskritisTeritorinis vienetas: Vilniaus kraštasTeritorinis vienetas: Biržų apskritisTeritorinis vienetas: Kauno apskritisTeritorinis vienetas: Šilutės apskritisTeritorinis vienetas: Zarasų (Ežerėnų) apskritisTeritorinis vienetas: Rokiškio apskritisTeritorinis vienetas: Panevėžio apskritisTeritorinis vienetas: Klaipėdos kraštasUnit of Analysis: Individual: medical staff (per 10 000 population) (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Unit of Analysis: Political-administrative area (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo: medicinos personalas (10 000-čių gyventojų) (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Analizės vienetas: Politinė administracinė teritorija (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Time Method: Time series (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Laiko eilučių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas)Data collector: Central Statistical Bureau under the Ministry of Finance, LithuaniaDuomenų rinkėjai: Centralinis statistikos biuras prie Finansų ministerijos, Lietuva; Žvaliauskas, Giedrius (Institute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania) = Žvaliauskas, Giedrius (Sociologijos ir socialinio darbo institutas, Filosofijos fakultetas, Vilniaus universitetas, Lietuva)Collection Mode: Transcription; Compilation/Synthesis; Other: Calculations (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Transkripcija; Kompiliacija (sintezė); Kita: Skaičiavimai (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Social Science Notes: <p>1926 data on the number of medical doctors (per 10,000 population) was calculated according to the following formula: the number of medical doctors in the county in 1926 divided by the number of inhabitants of the corresponding county on 1 January 1926, and multiplied by 10,000.</p> <p>1930, 1939 data on the number of medical assistants (feldshers) and merciful sisters (per 10,000 population) was calculated according to the formula: the number of medical assistants (feldshers) and merciful sisters in the county on 31 December 1930 and 31 December 1939 divided by the inhabitants of the county on 31 December 1930 and 31 December 1939 and multiplied by 10,000.</p> <p>1937 data on the number of medical assistants (feldshers) (per 10,000 population) was calculated according to the formula: the number of medical assistants (feldshers) in the county on 31 December 1937 divided by the inhabitants of the county on 31 December 1937 and multiplied by 10,000.</p> <p>1938 data on the number of medical doctors (per 10,000 population) was calculated according to the formula: the number of medical doctors in the county on 31 December 1938 divided by the inhabitants of the county on 31 December 1938 and multiplied by 10,000.</p> <p>1930 and 1939 data on the number of medical doctors, dental doctors and dentists, and midwives (per 10,000 population) are available in the Lithuanian Statistical Publications, except for the data for 1939 on the number of the medical staff (per 10,000 population) in Kaunas City and Kaunas County, Panevėžys City and Panevėžys County, Šiauliai City and Šiauliai County. The figures for the latter cities and counties are calculated according to the following formula: the number of medical doctors, dental doctors and dentists, and midwives in 1939 divided by the number of inhabitants of Kaunas City and Kaunas County, of Panevėžys City and Panevėžys County, and of Šiauliai City and Šiauliai County on the 31 December 1939 and multiplied by 10,000.</p> Important territorial changes in 1920 <p> <li> According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County and Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. </p> Important territorial changes in 1921 <p> <li> When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annex to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 30 March 1921 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. </p> Important territorial changes in 1923 <p> <li> According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County and Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. </p> Important territorial changes in 1939<p> <li> However, on 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County and Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany. <li>On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. </p> <p> In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County. </p>Socialinių mokslų srities pastabos: <p>1926 m. duomenys apie medicinos gydytojų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1926 m. apskrities medicinos gydytojų skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1926-01-01 ir padaugintas iš 10 000. </p> <p>1930 m. ir 1939 m. duomenys apie felčerių ir gailestingųjų seserų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1930-12-31 ir 1939-12-31 apskrities felčerių ir gailestingųjų seserų skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1930-12-31 bei 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. </p> <p>1937 m. duomenys apie felčerių skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1937-12-31 apskrities felčerių skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1937-12-31 ir padaugintas iš 10 000. </p> <p>1938 m. duomenys apie medicinos gydytojų skaičių tenkantį 10 000 gyventojų paskaičiuoti pagal formulę: 1938-12-31 apskrities medicinos gydytojų skaičius padalintas iš atitinkamos apskrities gyventojų skaičiaus 1938-12-31 ir padaugintas iš 10 000. </p> <p>1930 m. ir 1939 m. duomenys apie medicinos gydytojų, dantų gydytojų ir dantistų, akušerių (10 000 gyventojų) skaičių tenkantį 10 000 gyventojų yra Lietuvos statistikos leidinių duomenys, išskyrus 1939 m. duomenys apie šio medicinos personalo skaičių tenkantį 10 000 gyventojų Kauno mieste bei Kauno apskrityje, Panevėžio mieste ir Panevėžio apskrityje, Šiaulių mieste ir Šiaulių apskrityje. Pastarųjų miestų ir apskričių duomenys paskaičiuoti pagal formulę: 1939 m. medicinos gydytojų, dantų gydytojų ir dantistų, akušerių skaičius padalintas iš Kauno miesto ir Kauno apskrities, Panevėžio miesto ir Panevėžio apskrities, Šiaulių miesto ir Šiaulių apskrities gyventojų skaičiaus 1939-12-31 ir padaugintas iš 10 000. </p> Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino ir Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. </p> Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> 1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. </p> Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. </p> Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> 1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi. <li>1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. </p> <p> 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. </p>physiciansmidwivesdentistsnurseshistorygydytojaiakušeriaiodontologaislaugytojaiistorijaHistoryHealth care services and policiesIstorijaSveikatos priežiūros paslaugos ir politikaenglit2021-05-032021-08-032021-05-03Vilnius, LithuaniaEuropean Social Fund, according to the activity “Improvement of researchers’ qualification by implementing world-class R&D projects“ of Measure No. 09.3.3-LMT-K-712DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006)/LSS-250000-54 (2018-01-08)aggregated datahttps://hdl.handle.net/21.12137/ACWGYBopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)Registers/Records/Accounts: administrative (DDI Alliance Controlled Vocabulary for DataSourceType)Lietuvos statistikos metraštis 1929-1930 m., T. 3. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1931, p. 98Lietuvos statistikos metraštis 1937 m., T. 10. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1938, p. 57Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 59Research data: published (DDI Alliance Controlled Vocabulary for DataSourceType)Data and sources on the number of medical staff are provided in the dataset “Number of Medical Staff (N) in Lithuania, 1919-1939”. Data and sources on the number population are provided in the dataset “Number of Population in Counties in Lithaunia, 1919-1939” (see the data table LiDA_HistatData_0238_Data_0001_v5). Duomenys ir šaltiniai apie medicinos personalo skaičių pateikiami duomenų rinkinyje „Medicinos personalo skaičius (N) Lietuvoje, 1919-1939 m.“. Duomenys ir šaltiniai apie gyventojų skaičių pateikiami duomenų rinkinyje “Gyventojų skaičius apskrityse Lietuvoje, 1919-1939 m.” (žr. duomenų lentelę LiDA_HistatData_0238_Data_0001_v5).4.2