Barometer of the Public Opinion Research Center, June 1992Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1992 m. birželis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0275Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyLT: LithuaniaCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasVilčinskas, Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])VilčinskasBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: to investigate the attitudes of Lithuanian population about the most important political, social and economic issues during the rapid transformation of society and state. Major investigated questions: respondents were asked to assess the current economic situation in Lithuania and what respondents think will be the economic situation in Lithuania after 12 months. Also, the respondents assessed their current economic situation (their family) and the material situation of the respondents (their family) after 12 months respectively. The question was posed whether they are well informed about the European Community and whether they are for or against the unification of Western Europe. Opinions were asked on how respondents assess Lithuania's accession to the European Community, whether it would be beneficial for Lithuania to belong to the European Community and how they would react if they found out tomorrow that the European Community had disintegrated. It was also asked whether they would support the Republic of Lithuania in the near future becoming a part of the European Community and how this organization should deal with migrants wishing to leave their countries for economic reasons and wishing to find political asylum. It was further asked what the Lithuanian residents who participated in the survey thought about the protection of the environment in Lithuania and the fight against the pollution. Further they expressed their opinion on the various Lithuanian environmental problems. It was asked which party or movement candidate would vote for if elections to the Lithuanian Parliament were held. At the end of the survey, the respondents answered what kind of army Lithuania would need and assessed how the activities of the Lithuanian Government correspond to the interests of the people. Socio-demographic characteristics: gender, age, education, nationality, place of residence, Citizenship of the Republic of Lithuania, average monthly income of respondent.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę svarbiausiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais, vykstant sparčiai visuomenės ir valstybės transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų prašyta įvertinti dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį bei kokia, jų manymu, bus Lietuvos ekonominė padėtis po 12 mėn., taip pat atitinkamai respondentai įvertino dabartinę savo (savo šeimos) ekonominę padėtį bei kokia bus respondentų (jų šeimos) materialinė padėtis po 12 mėn. Toliau klausta, ar jie yra gerai informuoti apie Europos Bendriją ir ar yra už ar prieš Vakarų Europos suvienijimą. Klausta nuomonės, kaip respondentai vertina Lietuvos įsijungimą į Europos Bendriją, ar Lietuvai būtų naudinga priklausyti Europos Bendrijai ir kaip jie reaguotų rytoj sužinoję, kad Europos Bendrija iširo. Taip pat buvo klausta, ar pritartų tam, kad Lietuvos Respublika artimiausiu metu taptų Europos Bendrijos dalimi, ir kaip ši organizacija turėtų elgtis su migrantais, norinčiais išvykti iš savo šalių dėl ekonominių priežasčių ir norinčiais rasti politinį prieglobstį. Toliau buvo aiškinamasi, ką apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai galvoja apie aplinkos apsaugą ir kovą su jos užterštumu, išsakė savo nuomonę apie įvairias išvardytas Lietuvos aplinkos problemas. Buvo klausiama, už kurią partiją ar judėjimo kandidatą balsuotų, jei būtų surengti rinkimai į Lietuvos parlamentą. Apklausos pabaigoje respondentai atsakė, kokios kariuomenės reikėtų Lietuvai, ir įvertino, kaip Lietuvos Vyriausybės veikla atitinka žmonių interesus. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, tautybė, Lietuvos Respublikos pilietybė, gyvenamoji vieta, respondento vidutinės pajamos per mėnesį.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and (or) metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, June 1992” from 2021-07-27 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0340; produced by Žvaliauskas Giedrius 2021-07-27.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1992 m. birželis“ nuo 2021-07-27 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0340; parengė 2021-07-27 Žvaliauskas, Giedrius.Time Period Covered: Start: 1992-06-11Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1992-06-11Time Period Covered: End: 1992-06-16Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1992-06-16Date of Collection: Start: 1992-06-11Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1992-06-11Date of Collection: End: 1992-06-16Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 1992-06-16Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Alytus CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Alytaus miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: Tikrinant apklausėjų darbo kokybę su 10 proc. respondentų duomenų rinkėjas užmezgė pakartotinius kontaktus: pašto apklausos (buvo žinomi respondentų adresai) ir telefoninės apklausos (respondentų telefonai buvo nustatomi iš telefonų knygų) būdais, o Vilniuje tiesioginės apklausos būdu. Tikrinti respondentų atrankos principai, apklausos vykdymo reikalavimų laikymasis.Social Science Notes: The original research questionnaire has not survived, therefore the questionnaire was restored from the SPSS data file, using the labels and categories of the variables, and information retrieved from the following publication: Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Public opinion research in the period of Lithuania's historical transition. Lithuanian Social Research Center.Socialinių mokslų srities pastabos: Originali tyrimo anketa neišliko, todėl klausimynas atkurtas LiDA, naudojantis SPSS faile esančių kintamųjų pavadinimais ir žymėmis bei leidiniu Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.standard of livingeconomic conditionseuropean unionenvironmental changespollutionpolitical partiespolitical, social and economic issuesgyvenimo lygisekonominės salygoseuropos sąjungaaplinkos pokyčiaitaršapolitinės partijospolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiEconomic conditions and indicatorsConsumption and consumer behaviourGovernment, political systems and organisationsInternational politics and organisationsEkonominės sąlygos ir rodikliaiVartojimas ir vartotojų elgsenaValdžia, politinės sistemos ir organizacijosTarptautinė politika ir organizacijosenglit1992-06-162021-07-272020-01-20Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/NA775Eopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)5.2