Attitudes of Elites and Population towards the EU Development: Mass Media Leaders Survey, 2015Elitų ir gyventojų požiūriai į ES raidą: žiniasklaidos lyderių apklausa, 2015 m.LiDA_SurveyData_0497Matonytė, IrminaIrminaMatonytėDepartment of Economics and Politics, ISM University of Management and Economics, Lithuania [Project leader]0000-0001-8747-4716Gaidys, VladasVladasGaidysISM University of Management and Economics, Lithuania [Project Member]Kirslytė, MonikaMonikaKirslytėISM University of Management and Economics, Lithuania [Project Member]Šumskas, GintarasGintarasŠumskasISM University of Management and Economics, Lithuania [Project Member]0000-0002-1873-0015Center for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltŠumskas, Gintaras (ISM University of Management and Economics, Lithuania [ORCID: 0000-0002-1873-0015])Abstract: The purpose of the study: to explore the attitudes of mass media leaders towards the development of European identity and citizenship in the context of EU change and enlargement. Major investigated questions: respondents were asked how often they had come into contact with people from the EU institutions, organisations and companies, as well as with contributors and institutions from the EU's Eastern Partnership countries in their professional activities over the last 12 months. They were asked how often they use Western European or US and Russian media sources (daily newspapers, including news online, radio, TV, etc.) in order to obtain information. Given the list of various institutions and contributors (EU institutions; leaders of parliamentary majority political parties - 12 choices in total), the survey analysed their power in influencing changes in Lithuania. Next, people were asked to assess the influence of different individuals concerning important national issues (ordinary citizen; member of the European Parliament - 11 choices in total). Respondents had the opportunity to assess the importance of European unification and whether it is more important to grow a competitive European economy within global markets or to ensure better social protection for all its citizens. Respondents were asked to reveal the extent to which they associate themselves with their region, their country or Europe (EU). Given the block of questions, they were asked what it means to be Lithuanian (to be Christian; to follow Lithuanian cultural traditions - 8 choices in total). Given the list of threats, they were asked to rate the risk those threats pose to the EU (non-EU immigrants; EU expansion by including Turkey - 6 choices in total). Respondents had the opportunity to assess European unification and viewpoint on how much of the €100 that an EU citizen pays in taxes should be redistributed at the local, national and EU levels. Given the block of statements, respondents were asked to indicate what it means to be European (being a Christian; following European cultural traditions - 8 choices in total). Then, trust in the EU and in the ability of Lithuanian institutions to take the right decisions was assessed. The aim was to find out whether respondents felt that decision-makers at the EU level did not take Lithuania's interests into account sufficiently, and whether the interests of some EU Member States were given too much weight. The survey went on to analyse whether different policy areas should be dealt with at the national level or at the EU level (fight against unemployment; immigration policy [from non-EU countries] - 8 choices in total). Given the next set of questions, respondents were asked what the EU will look like in 10 years time (unified EU tax system; mutual social security system - 4 choices in total). Next, they were asked how satisfied they are with the way democracy works in the EU and Lithuania. The survey went on to analyse whether the European Commission should be politically accountable to the European Parliament. Given another block of statements, respondents were asked whether or not different EU policies pose a risk to Lithuania (5 choices in total). Next, the survey went on to assess whether the redistribution of resources between EU Member States in order to protect the single currency is fair. Respondents were asked whether there should be a mutual EU army or whether each EU Member State should have its own national army, and which institution is best suited to take care of Europe's security. Respondents were asked whether they were personally content with the introduction of the euro in Lithuania in 2015 and to describe their political views on a left-right scale. While having the future of the EU in mind, respondents were asked what the EU economy, the economic disparities between EU member states, the social disparities between EU citizens, the importance of the EU as a geopolitical power in the world and what the EU politically will be like in 10 years. The survey went on to analyse whether or not Lithuania has benefited from EU membership Respondents were asked whether politicians in the Seimas and the Government should have the right to replace public officials and senior civil servants once the governing majority in Lithuania changes. The survey went further on to assess the social guarantees and legal status of journalists in Lithuania in comparison with the corresponding guarantees for journalists in Western Europe. The survey was concluded by asking respondents to share their viewpoints towards the relationship with the electorate, as well as their understanding of what is the most important function of elections in the political system. Socio-demographic characteristics: gender, age, nationality, education, experience of studying and/or working abroad, what kind of work and where worked before starting current position, areas of activity, how often participate in religious services.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos žiniasklaidos lyderių požiūrį į europinės tapatybės ir pilietiškumo raidą ES pokyčių ir plėtros kontekste. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų klausta, kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. savo profesinėje veikloje jie kontaktavo su žmonėmis, organizacijomis, įmonėmis iš ES institucijų bei iš ES Rytų partnerystės šalių. Teirautasi, kaip dažnai informacijai gauti naudoja Vakarų Europos ar JAV ir Rusijos žiniasklaidos šaltinius (dienraščius, įskaitant ir internetinius, radiją, TV ir pan.). Pateikus įvairių institucijų ir veikėjų sąrašą (ES institucijos; parlamentinės daugumos politinių partijų lyderiai; iš viso 12), tirta jų įtaka lemiant pokyčius Lietuvoje. Toliau prašyta įvertinti skirtingų žmonių įtaką sprendžiant svarbius šalies klausimus (paprastas pilietis; Europos Parlamento narys; iš viso 11). Respondentai turėjo galimybę įvertinti Europos vienijimąsi bei ar svarbiau yra Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulio rinkose didinimas, ar geresnės socialinės apsaugos visiems savo piliečiams užtikrinimas. Respondentų prašyta atskleisti, kiek jie save sieja su savo regionu, savo šalimi ar Europa (ES). Pateikus klausimų bloką aiškintasi, ką reiškia būti lietuviu (būti krikščionimi; laikytis Lietuvos kultūrinių tradicijų; iš viso 8). Pateikus grėsmių sąrašą, prašyta įvertinti jų keliamą pavojų ES (imigrantai iš ne ES valstybių; ES plėtra priimant Turkiją; iš viso 6). Respondentai turėjo galimybę įvertinti Europos vienijimąsi bei nurodyti, kiek iš 100 eurų, kurios ES pilietis sumoka mokesčių, turėtų būti perskirstyta šalies savivaldos, nacionaliniame ir ES lygmenyje. Pateikus teiginių bloką, prašyta nurodyti, ką reiškia būti europiečiu (būti krikščionimi; laikytis Europos kultūrinių tradicijų; iš viso 8). Vertintas pasitikėjimas ES bei Lietuvos institucijų gebėjimu priimti teisingus sprendimus. Norėta sužinoti respondentų nuomonę, ar tie, kas priima sprendimus ES lygmenyje, nepakankamai atsižvelgia į Lietuvos interesus bei ar ES kai kurių šalių narių interesai turi per didelį svorį. Aiškintasi, ar nacionaliniame lygmenyje arba ES lygmenyje turėtų būti sprendžiamos skirtingos politikos sritys (kova su nedarbu; imigracijos politika [iš ne ES šalių]; iš viso 8). Pateikus kitą klausimą bloką norėta sužinoti, kaip atrodys ES po 10 metų (vieninga mokesčių sistema ES; bendra socialinės apsaugos sistema; iš viso 4). Toliau respondentų prašyta atsakyti, kiek jie yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES ir Lietuvoje. Norėta sužinoti, ar Europos Komisija turi būti politiškai atsakinga Europos Parlamentui. Pateikus dar vieną teiginių bloką, aiškintasi, ar ES politika kelia ar nekelia pavojų Lietuvai (iš viso 5). Toliau apklausos metu prašyta atsakyti, ar resursų perskirstymas tarp ES valstybių narių tam, kad būtų apsaugota bendra valiutą, yra teisingas. Aiškintasi, ar reikėtų vieningos ES kariuomenės ar kiekviena ES valstybė narė turi turėti savąją nacionalinę armiją bei kuri institucija tinkamiausia rūpintis Europos saugumu. Respondentų klausta, ar jie asmeniškai džiaugėsi tuo, kad euras Lietuvoje buvo įvestas 2015 m. bei prašyta apibūdinti savo politines pažiūras kairės – dešinės skalėje. Galvojant apie ES ateitį klausta, kokia po 10 metų bus ES ekonomika, ekonominiai skirtumai tarp ES valstybių-narių, socialiniai skirtumai tarp ES piliečių, ES kaip geopolitinės jėgos svarba pasaulyje bei kokia ES bus politiškai. Teirautasi, ar Lietuva turėjo ar neturėjo naudos būdama ES nare. Aiškintasi, ar Lietuvoje pasikeitus valdančiajai daugumai, Seimo ir Vyriausybės politikai turi turėti teisę pakeisti valstybės pareigūnus ir vadovaujančias pareigas einančius valstybės tarnautojus. Toliau prašyta įvertinti žurnalistų socialines garantijas ir teisinį statusą Lietuvoje, palyginus su žurnalistų atitinkamomis garantijomis Vakarų Europoje. Apklausos pabaigoje tirtas respondentų požiūris į santykius su rinkėjais bei norėta sužinoti, kokia yra svarbiausia rinkimų funkcija politinėje sistemoje. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, tautybė, išsimokslinimas, ar turi studijų ir (ar) darbo užsienyje patirties, kokį darbą ir kur dirbo prieš tai, kai pradėjo eiti dabartines pareigas, veiklos sritis, kaip dažnai dalyvauja religinėse apeigose.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).Time Period Covered: Start: 2015Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 2015Time Period Covered: End: 2015Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 2015Date of Collection: Start: 2015Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2015Date of Collection: End: 2015Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2015Series Name: Attitudes of European Elites and Masses towards the EUSeries Information: Dataverse collection “Attitudes of European Elites and Masses towards the EU” contains surveys studying elites attitudes towards European identity and citizenship.Serijos pavadinimas: Europos elitų ir visuomenių požiūris į ESSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Europos elitų ir visuomenių požiūris į ES” talpinamos apklausos, tiriančios elitų požiūrius į europinę tapatybę ir pilietiškumą.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: Mass media leaders.Populiacija: Žiniasklaidos lyderiai.Time Method: Cross-section (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Skerspjūvio (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas)Data collector: Matonytė, Irmina; Gaidys, Vladas; Šumskas, GintarasDuomenų rinkėjai: Matonytė, Irmina; Gaidys, Vladas; Šumskas, GintarasSampling Procedure: Probability (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure)Atrankos dizainas: Tikimybinė (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas)Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and-pencil (PAPI) (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection) Telephone interview (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection) Web-based interview (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas) Interviu telefonu (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas) Interviu internetu (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)eliteeuropean unioneuropean integrationidentitydemocracydefencecommunication personnelelitaseuropos sąjungaeuropos integracijatapatybėdemokratijagynybažiniasklaidos darbuotojaiElites and leadershipInternational politics and organisationsElitai ir vadovaiTarptautinė politika ir organizacijosenglit20152022-10-072018-03-12Vilnius, LithuaniaResearch Council of Lithuania (Researcher teams' projects)MIP 025/2015survey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/LLS7ICopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)1.2