Goals Lab: Adolescent Survey, October 2019 - April 2021Tikslų laboratorija: Paauglių tyrimas, 2019 m. spalis - 2021 m. balandis10.5755/e01.978609021814310.1080/17405629.2022.212243510.1080/15283488.2020.1836491LiDA_SurveyData_0499Erentaitė, RasaRasaErentaitėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Leader]0000-0001-7006-637XVosylis, RimantasRimantasVosylisFaculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-1582-5991Raižienė, SaulėSaulėRaižienėFaculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-8440-5341Simonaitienė, BeritaBeritaSimonaitienėResearch Group – Educational Research, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0003-3314-0862Augustinienė, AldonaAldonaAugustinienėResearch Group – Educational Research, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0003-4285-4410Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltErentaitė, Rasa (Research Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: to explore the development of 15-16-year-olds' ability to set goals for their future, match them with their achievements, and cope with a rapidly changing and contrasting social and economic environment. The key tasks of this study were: (1) to identify the dynamics of personal goals formation during adolescence; (2) to assess the effects of the main contextual factors (family, school, peers) and individual characteristics on goal formation during adolescence; (3) to evaluate the effects of objective and subjective aspects of socio-economic and cultural background on the content and processes of goal formation during adolescence. This is the first large-scale longitudinal panel study on adolescents' goal formation in Lithuania. The study was carried out over two years (2019-2021), during which, 1268 adolescents studying in 36 gymnasiums located in different areas of Lithuania, participated in four assessments. The first survey took place in October-November 2019 before the onset of the pandemic. The second survey took place five months later, in the spring of 2020 (end of April- early May), during the first pandemic wave. The third survey took place in October-November 2020 at the onset of the second wave of the pandemic. The fourth took place in the spring of 2021 (March-April) during the decline of the second wave of the pandemic. All four surveys were similarly spaced out with a median difference of 23-24 weeks. The sample is diverse in terms of family and socio-economic backgrounds. Through a multi-stage sampling procedure, 14 out of the 60 Lithuanian urban and rural municipalities were selected based on balanced quotas for socioeconomic indicators and school achievement levels (low, medium, and high). Gymnasiums in selected municipalities were then chosen based on their size and school achievement levels to ensure diversity in the sample. Three of the initially contacted 39 gymnasiums did not participate in the study. The study was supported by the Research Council of Lithuania (LMTLT), grant agreement no. S-MIP-19-26. To use this dataset, the user must obtain PERMISSION from the principal investigator of the project "The development of adolescent goals in the context of social inequality" dr. Rasa Erentaitė rasa.erentaite@ktu.lt.Santrauka: Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip vystosi 15–16 metų paauglių gebėjimai kelti savo ateities tikslus, juos derinti su savo pasiekimais ir su greitai besikeičiančiomis, kontrastingomis socialinės ir ekonominės aplinkos sąlygomis. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai: (1) nustatyti asmeninių tikslų formavimosi dinamiką paauglystėje; (2) įvertinti pagrindinių kontekstinių veiksnių (šeima, mokykla, bendraamžiai) ir individualių savybių poveikį tikslų formavimuisi paauglystėje; (3) įvertinti objektyvių ir subjektyvių socialinės ir ekonominės aplinkos aspektų poveikį tikslų formavimosi turiniui ir procesams paauglystėje. Tai pirmas didelės apimties tęstinis tyrimas apie paauglių tikslų formavimąsi Lietuvoje. Tyrimas buvo vykdomas dvejus metus (2019-2021 m.). Iš viso atliktos keturios apklausos. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2019 m. spalio-lapkričio mėn. prieš prasidedant pandemijai. Antroji apklausa vyko po penkių mėnesių, 2020 m. pavasarį (balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje), pirmosios pandemijos bangos metu. Trečioji apklausa vyko 2020 m. spalio-lapkričio mėn. prasidėjus antrajai pandemijos bangai. Ketvirtoji apklausa vyko 2021 m. pavasarį (kovo-balandžio mėn.) antrosios pandemijos bangos nuosmukio metu. Visų keturių tyrimų intervalai buvo panašūs, jų medianos skirtumas buvo 23-24 savaitės. Tyrimo imtis 1268 paaugliai iš 36 gimnazijų skirtingose Lietuvos vietovėse. The sample is diverse in terms of family and socio-economic backgrounds. Through a multi-stage sampling procedure, 14 out of the 60 Lithuanian urban and rural municipalities were selected based on balanced quotas for socioeconomic indicators and school achievement levels (low, medium, and high). Gymnasiums in selected municipalities were then chosen based on their size and school achievement levels to ensure diversity in the sample. Three of the initially contacted 39 gymnasiums did not participate in the study. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal sutartį nr. S-MIP-19-26. Tyrimas prieinamas tik gavus LEIDIMĄ naudoti tyrimo duomenis iš projekto „Paauglių asmeninių tikslų formavimosi mechanizmai socialinės nelygybės kontekste“ pagrindinės tyrėjos dr. Rasos Erentaitės. Dėl leidimo kreiptis el. paštu: rasa.erentaite@ktu.lt.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).Time Period Covered: Start: 2019-10Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 2019-10Time Period Covered: End: 2021-04Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 2021-04Date of Collection: Start: 2019-10Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2019-10Date of Collection: End: 2021-04Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2021-04Series Name: Lithuanian Children and YouthSeries Information: Dataverse collection “Lithuanian Children and Youth” contains surveys studying Lithuanian public opinion about the situation of children and young people and also the attitude of the younger generation towards learning, leisure and work.Serijos pavadinimas: Lietuvos vaikai ir jaunimasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Lietuvos vaikai ir jaunimas” talpinamos apklausos, tiriančios Lietuvos gyventojų nuomonę apie vaikų bei jaunimo situaciją bei pačios jaunosios kartos požiūrį į mokymąsi, laisvalaikį bei darbą.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaUnit of Analysis: IndividualAnalizės vienetas: AsmuoUniverse: 9-10 grade students of Lithuanian gymnasiums.Populiacija: Lietuvos gimnazijų 9-10 klasių moksleiviai.Time Method: Longitudinal: PanelLaiko metodas: Longitudinis: panelinisData collector: Rasa Erentaitė, Rimantas Vosylis, Saulė Raižienė, Aldona Augustinienė, Berita Simonaitienė. The data collection was also assisted by 36 research coordinators in the schools, i.e. one in each gymnasium.Duomenų rinkėjai: Rasa Erentaitė, Rimantas Vosylis, Saulė Raižienė, Aldona Augustinienė, Berita Simonaitienė. Renkant duomenis taip pat talkino 36 tyrimo koordinatoriai mokyklose, t.y. po vieną kiekvienoje gimnazijoje.Sampling Procedure: Non-probability Pirmame etape pasirinktos keturios apskritys skirtinguose šalies geografiniuose regionuose (Vidurio, Pietų, Šiaurės ir Rytų). Antrame etape iš pasirinktų apskričių atrinkta 14 savivaldybių pagal oficialias šalies švietimo būklės apžvalgas, paremtas savivaldybių socialinio, emocinio, kultūrinio konteksto (SEK) ir mokinių pasiekimų rodikliais. Tyrimui atrinktos skirtingo tipo (miesto, rajono, žiedinė) savivaldybės su vidutiniais, žemesniais už vidutinius ir aukštesniais už vidutinius SEK aplinkos bei pasiekimų rodikliais. Trečiame imties sudarymo etape iš pasirinktų savivaldybių buvo atrinktos tyrime dalyvauti kviečiamos gimnazijos. Siekiant palyginamumo ir atsižvelgiant į tyrimo dizainą (tęstinis tyrimas) bei į tyrimo apimtis ir resursus, dalyvauti tyrime buvo kviečiamos tik gimnazijos (nebuvo kviečiamos progimnazijos, vidurinės mokyklos, profesinės mokyklos). Dėl ribotų tyrimo apimčių nebuvo siekiama ir sudaryti palyginamo dydžio grupių iš mažiau paplitusių mokyklų tipų (pvz., specializuotų sporto, meno mokyklų). Taip pat į tyrimą įtrauktos tik gimnazijos, kuriose mokoma lietuvių kalba, neįtraukiant gimnazijų, kurios veikia didelę tautinę įvairovę turinčiose apskrityse ir savivaldybėse. Mažesnėse savivaldybėse dalyvauti buvo kviečiamos visos gimnazijos, o didesnėse – dalis, atsižvelgiant į numatomą devintokų skaičių 2019/2020 m. m. bei mokinių PUPP ir VBE pasiekimus 2018 m. Šiame atrankos etape buvo siekiama, kad iš tos pačios savivaldybės kviečiamų gimnazijų mokinių pasiekimai atspindėtų įvairovę savivaldybių viduje. Kartu buvo siekiama, kad visos imties požymiai – mokinių skaičius, mokinių pasiekimai, atitiktų bendrą šalies vidurkį, t. y. imtyje nedominuotų nei mažos, nei didelės, nei aukštesnių, nei žemesnių pasiekimų mokyklos. Galutinį kviečiamų mokyklų sąrašą sudarė 39 gimnazijos. Iš gavusių pakvietimus trys tyrime dalyvauti atsisakė. Atrinktose mokyklose dalyvauti tyrime buvo kviečiami I gimnazijos klasės mokiniai. Iš mažų mokyklų buvo kviečiami visi I klasės mokiniai, o iš didesnių – apie pusę visų besimokančių I gimnazijos klasėse. Pakviestų dalyvauti mokinių tėvai iš tyrimo koordinatorių mokyklose gavo informacinius lapus apie tyrimo tikslus ir eigą, prašymus leisti jų vaikams dalyvauti tyrime ir rašytinio sutikimo formas. Iš 1598 pakviestų tėvų sutiko ir pateikė pasirašytus sutikimus 1291 (80,7 %). Likusieji arba išreiškė raštišką nesutikimą (n = 244; 15 %), arba negrąžino sutikimo formos (n = 59; 15 %). Dalyvauti tyrime buvo pakviesti tik tie mokiniai, kurių tėvai pateikė rašytinį sutikimą ir kurie patys sutiko dalyvauti.Atrankos dizainas: Netikimybinė Pirmame etape pasirinktos keturios apskritys skirtinguose šalies geografiniuose regionuose (Vidurio, Pietų, Šiaurės ir Rytų). Antrame etape iš pasirinktų apskričių atrinkta 14 savivaldybių pagal oficialias šalies švietimo būklės apžvalgas, paremtas savivaldybių socialinio, emocinio, kultūrinio konteksto (SEK) ir mokinių pasiekimų rodikliais. Tyrimui atrinktos skirtingo tipo (miesto, rajono, žiedinė) savivaldybės su vidutiniais, žemesniais už vidutinius ir aukštesniais už vidutinius SEK aplinkos bei pasiekimų rodikliais. Trečiame imties sudarymo etape iš pasirinktų savivaldybių buvo atrinktos tyrime dalyvauti kviečiamos gimnazijos. Siekiant palyginamumo ir atsižvelgiant į tyrimo dizainą (tęstinis tyrimas) bei į tyrimo apimtis ir resursus, dalyvauti tyrime buvo kviečiamos tik gimnazijos (nebuvo kviečiamos progimnazijos, vidurinės mokyklos, profesinės mokyklos). Dėl ribotų tyrimo apimčių nebuvo siekiama ir sudaryti palyginamo dydžio grupių iš mažiau paplitusių mokyklų tipų (pvz., specializuotų sporto, meno mokyklų). Taip pat į tyrimą įtrauktos tik gimnazijos, kuriose mokoma lietuvių kalba, neįtraukiant gimnazijų, kurios veikia didelę tautinę įvairovę turinčiose apskrityse ir savivaldybėse. Mažesnėse savivaldybėse dalyvauti buvo kviečiamos visos gimnazijos, o didesnėse – dalis, atsižvelgiant į numatomą devintokų skaičių 2019/2020 m. m. bei mokinių PUPP ir VBE pasiekimus 2018 m. Šiame atrankos etape buvo siekiama, kad iš tos pačios savivaldybės kviečiamų gimnazijų mokinių pasiekimai atspindėtų įvairovę savivaldybių viduje. Kartu buvo siekiama, kad visos imties požymiai – mokinių skaičius, mokinių pasiekimai, atitiktų bendrą šalies vidurkį, t. y. imtyje nedominuotų nei mažos, nei didelės, nei aukštesnių, nei žemesnių pasiekimų mokyklos. Galutinį kviečiamų mokyklų sąrašą sudarė 39 gimnazijos. Iš gavusių pakvietimus trys tyrime dalyvauti atsisakė. Atrinktose mokyklose dalyvauti tyrime buvo kviečiami I gimnazijos klasės mokiniai. Iš mažų mokyklų buvo kviečiami visi I klasės mokiniai, o iš didesnių – apie pusę visų besimokančių I gimnazijos klasėse. Pakviestų dalyvauti mokinių tėvai iš tyrimo koordinatorių mokyklose gavo informacinius lapus apie tyrimo tikslus ir eigą, prašymus leisti jų vaikams dalyvauti tyrime ir rašytinio sutikimo formas. Iš 1598 pakviestų tėvų sutiko ir pateikė pasirašytus sutikimus 1291 (80,7 %). Likusieji arba išreiškė raštišką nesutikimą (n = 244; 15 %), arba negrąžino sutikimo formos (n = 59; 15 %). Dalyvauti tyrime buvo pakviesti tik tie mokiniai, kurių tėvai pateikė rašytinį sutikimą ir kurie patys sutiko dalyvauti.Collection Mode: Self- administered questionnaire: Web-based (CAWI)Duomenų rinkimo būdas: Savipildos klausimynas: internetu (CAWI)Type of Research Instrument: Structured questionnaireTyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynassocial inequalitysocial environmenteducational environmentliving conditionsadolescentsemotional statesaspirationsocialinė nelygybėsocialinė aplinkamokymosi aplinkagyvenimo sąlygospaaugliaiemocinė būsenasiekiaiYouthHigher and further educationJaunimasVidurinis ugdymas ir aukštojo mokslo studijosenglit2021-042023-01-062023-01-05Vilnius, LithuaniaResearch Council of Lithuania (Researcher Groups projects)S-MIP-19-26survey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/ZEDFY7open accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)1.1