Barometer of the Public Opinion Research Center, September - October 1989Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1989 m. rugsėjis - spalis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0262Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyLT: LithuaniaCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasMorkevičius, Vaidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-2174-0396])Vaidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-2174-0396])MorkevičiusBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: assess the opinion of the Lithuanian population on the issues relevant to the society during the rapid political, social, and economic transformation in the country. Major investigated questions: imagining that Lithuania became economically independent, respondents were asked to guess how the well-being of the Lithuanian people would change over the next decade. It was asked whether they were interested in politics and whether the respondents took part in any rallies, commemorations, public political actions, deliberations of orders, laws, and other documents during the summer. Next, it was wanted to find out from which information sources the surveyed Lithuanians first find out about the most important events in Lithuania. It was asked to answer for which party or movement a representative would vote if various political parties and movements nominated their candidates for the Supreme Council of the Lithuanian SSR in the next elections. It was asked what kind of economic system the respondents would like for the future in Lithuania and what should be Lithuania's relationship with the USSR. The activities of various Lithuanian political forces and movements, M. Gorbachev's domestic policy, A. Brazauskas as a political leader representing Lithuania's interests, former President of the Republic of Lithuania A. Smetona, and the activities of the respondents' district (city) party committee and Sąjūdis were further assessed. It was wanted to find out whether the State Security Committee and the Ministry of the Interior should be subordinated only to the Lithuanian SSR. Respondents were asked whether they believed and how they viewed children’s religious education. They were asked whether they read the Sąjūdis press and what actions should be taken if the Ignalina Nuclear Power Plant became Lithuanian. Mr. Gorbachev's 1985 launched an anti-alcohol campaign in the USSR and to express an opinion on the sale of alcoholic beverages. Respondents were asked if they were satisfied with the financial situation of their family. When asked to imagine that two school-age children are growing up in the family, the wife earns 150 rubles, asking how much the husband should earn for the family to live normally. Respondents were further asked to rate the prestige of the firefighting profession in society and were asked if they could recognize firefighters from the uniform on the street. In case of several accidents and catastrophes in Lithuania, which caused fires, it was asked whether the respondents had enough information about their consequences. It was also asked whether "rapid response" teams to fires, accidents, and disasters had been formed in Lithuania. When asked to imagine that in the event of an accident - a fire at a nuclear power plant, oil refinery, etc., the interviewed Lithuanian residents were asked whether firefighters would be able to successfully operate in such a situation. It is further explained how many languages respondents speak other than their mother tongue. Asked if they have a phone and a car at home. They were asked whether they had vacationed at the seaside during the last 5 years and whether they had been on a business trip or a tourist trip abroad. Socio-demographic characteristics: gender, age, number of years of education, education, social status, nationality, monthly family income per one family member, place of residence.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę svarbiausiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais, vykstant sparčiai visuomenės ir valstybės transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: įsivaizduojant, kad Lietuva tapo ekonomiškai savarankiška, respondentų prašyta spėti, kaip keisis Lietuvos žmonių gerovė artimiausią dešimtmetį. Teirautasi, ar domisi politika ir ar respondentai dalyvavo vasarą kokiuose nors mitinguose, paminėjimuose, visuomeninėse politinėse akcijose, įsakų, įstatymų bei kitų dokumentų svarstymuose. Toliau norėta sužinoti iš kokių informacijos šaltinių apklausti Lietuvos gyventojai pirmiausia sužino apie svarbiausius įvykius Lietuvoje. Prašyta atsakyti už kurios partijos ar judėjimo atstovą balsuotų, jei artimiausiuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą savo kandidatus keltų įvairios politinės partijos ir judėjimai. Teirautasi, kokios ekonominės sistemos respondentai norėtų ateities Lietuvoje bei koks turėtų būti Lietuvos santykis su TSRS. Toliau vertinta įvairių Lietuvos politinių jėgų ir judėjimų veikla, M. Gorbačiovo vidaus politika, A. Brazauskas kaip Lietuvos interesus atstovaujantis politinis lyderis, buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona bei respondentų rajono (miesto) partijos komiteto ir Sąjūdžio veikla. Norėta išsiaiškinti, ar Valstybės saugumo komitetas ir Vidaus reikalų ministerija turėtų būti pavaldūs tik Lietuvos TSR. Teirautasi ar respondentai yra tikintys ir kaip jie žiūri į religinį vaikų mokymą. Klausta, ar skaito Sąjūdžio spaudą bei kokių veiksmų reikėtų imtis, jei Ignalinos atominė elektrinė pereitų Lietuvos priklausomybėn. Toliau prašyta įvertinti M. Gorbačiovo 1985 m. pradėtąją antialkoholinę kampaniją TSRS ir pasakyti nuomonę apie alkoholinių gėrimų pardavimą. Klausta, ar respondentai patenkinti savo šeimos materialine padėtimi. Paprašius įsivaizduoti, kad šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai, žmona uždirba 150 rublių, klausta, kiek turėtų uždirbti vyras, kad šeima gyventų normaliai. Toliau respondentų prašyta įvertinti ugniagesio profesijos prestižą visuomenėje bei klausta, ar jie gatvėje gali atpažinti iš uniformos ugniagesius. Lietuvoje įvykus ne vienai avarijai, katastrofai, sukėlusi gaisrus, todėl teirautas, ar respondentams pakanka informacijos apie jų pasekmes. Taip pat klausta, ar Lietuvoje pradėtos formuoti "greito reagavimo" į gaisrus, avarijas, katastrofas komandos. Paprašius įsivaizduoti, kad įvykus nelaimei - gaisrui atominėje elektrinėje, naftos perdirbimo gamykloje ar pan., apklaustųjų Lietuvos gyventojų teirautasi, ar ugniagesiai sugebėtų sėkmingai veikti tokioje situacijoje. Toliau aiškintasi, kiek kalbų be savo gimtosios kalbos moka respondentai. Prašyta atsakyti, ar jie turi namie telefoną ir automobilį. Klausta, ar per pastaruosius 5 metus poilsiavo pajūryje bei ar yra buvę komandiruotėje arba turistinėje kelionėje užsienyje. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, kiek metų mokėsi, išsimokslinimas, socialinė padėtis, tautybė, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, gyvenamoji vieta.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, September - October 1989” from 2020-06-22 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0327; produced by Morkevičius Vaidas and Žvaliauskas Giedrius 2020-06-22. There are many versions of this dataset due to the fact that it was used for metadata and data description experimentation.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1989 m. rugsėjis – spalis“ nuo 2020-06-22 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0327; parengė 2020-06-22 Morkevičius Vaidas ir Žvaliauskas Giedrius. Šis duomenų rinkinys turi daug versijų, kadangi buvo naudojamas eksperimentuojant su duomenų aprašų ir metaduomenų kūrimu.Time Period Covered: Start: 1989-09-29Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1989-09-29Time Period Covered: End: 1989-10-05Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1989-10-05Date of Collection: Start: 1989-09-29Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1989-09-29Date of Collection: End: 2000-10-05Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2000-10-05Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: Tikrinant apklausėjų darbo kokybę su 10 proc. respondentų duomenų rinkėjas užmezgė pakartotinius kontaktus: pašto apklausos (buvo žinomi respondentų adresai) ir telefoninės apklausos (respondentų telefonai buvo nustatomi iš telefonų knygų) būdais, o Vilniuje tiesioginės apklausos būdu. Tikrinti respondentų atrankos principai, apklausos vykdymo reikalavimų laikymasis.Social Science Notes: <p> The original research questionnaire has not survived, therefore the questionnaire was restored from the SPSS data file, using the labels and categories of the variables, and information retrieved from the following publication: Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Public opinion research in the period of Lithuania's historical transition. Lithuanian Social Research Center. <p/>Socialinių mokslų srities pastabos: <p> Originali tyrimo anketa neišliko, todėl klausimynas atkurtas LiDA, naudojantis SPSS faile esančių kintamųjų pavadinimais ir žymėmis bei leidiniu Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras. </p>political protestparliamentary electionsmass media usepolitical groupspolitical leadersalcohol usestandard of livingfire-fighting servicessecond languagespolitical, social and economic issuespolitiniai protestaiparlamento rinkimainaudojimasis žiniasklaidapolitinės grupėspolitiniai vadovaialkoholio vartojimasgyvenimo lygispriešgaisrinės tarnybosantrosios kalbospolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiGovernment, political systems and organisationsPolitical behaviour and attitudesEconomic conditions and indicatorsValdžia, politinės sistemos ir organizacijosPolitinė elgsena ir nuostatosEkonominės sąlygos ir rodikliaienglit1989-10-052020-06-222020-01-20Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/35OK07open accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)11.2