ISSP 2018: Religion IV, Lithuania, April 2019TSTP 2018: Religija IV, Lietuva, 2019 m. balandisLiDA_SurveyData_0504Krupavičius, AlgisAlgisKrupavičiusFaculty of Social Sciences, Vytautas Magnus University, Lithuania [Project Leader]0000-0001-6919-6580Ališauskienė, MildaMildaAlišauskienėDepartment of Sociology, Faculty of Social Sciences, Vytautas Magnus University, Lithuania [Project Member]0000-0003-3281-0190Butkevičienė, EglėEglėButkevičienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-5631-360XJurkevičienė, JurgitaJurgitaJurkevičienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-8628-6147Šarkutė, LigitaLigitaŠarkutėDepartment of Public Administration, Faculty of Political Science and Diplomacy, Vytautas Magnus University, Lithuania [Project Member; Data curation]0000-0002-1835-0186Center for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltButkevičienė, Eglė (Research Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-5631-360X])Abstract: The purpose of the study: to explore the views of the Lithuanian population on religion and to find out about their religious behaviour and experiences. Major investigated questions: respondents we asked if they were to consider their life in general these days, how happy or unhappy would they be on the whole. Respondents were asked, all things considered, how satisfied are they with their relationships with family members. The questionnaire seeks answers on whether it is wrong or not wrong if a married person has sexual relations with someone other than his or her husband or wife; sexual relations between two adults of the same sex; whether it is wrong or not wrong for a woman to have an abortion if the family has a very low income and cannot afford any more children. Respondents were asked to agree or disagree with the following statement that “a husband's job is to earn money; a wife's job is to care for the home and family”. In addition, the level of confidence in the Lithuanian parliament, business and industry, church and religious organizations, courts and legal system, and the schools and educational system was assessed. The questionnaire asked respondents to agree or disagree on the following statements: “Religious leaders should not try to influence how people vote in elections”; “We trust too much in science and not enough in religious faith” (and other statements; 4 statements in total). Respondents were asked if they think that churches and religious organizations in Lithuania have too much or too little power, as if they would accept a person from a different religion or with a very different religious view from theirs if they decided to marry respondents’ relative. The respondents’ opinion was asked about religious extremists, that is, people who believe that their religion is the only true faith and all other religions should be considered as enemies, should be able to hold public meetings to express their views and to publish their views on the Internet or social networks. Next, the survey asked Lithuanians to rate and describe their relationship with God. Questions were asked whether respondents believe in life after death, heaven, hell, religious miracles, and the supernatural powers of deceased ancestors. It also asked whether respondents agree or disagree with the following statements about “There is a God who concerns Himself with every human being personally”; “There is little that people can do to change the course of their lives” (and other statements; 6 statements in total). Respondents were also asked whether their religion treats men and women equally, treat men better than women, or treat women better than men. Further clarification was taken on what the religious preferences were when they were children, as well as in what religion respondents were raised in. The questionnaire also asked how often did respondents mother and father attended religious services when they both, respondent and their parents were kids, when they were around 11 or 12, how often did they then attend religious services. Further during the questioning respondents were asked how often do they pray, do they take part in the activities or organizations of a church or place of worship other than attending services, as well as during the last 12 months, have they read or listened to the reading of any holy scripture such as the Bible, Buddhist sutra, Koran, Sruti, Torah, or other religious scripture, not counting any reading that happened during a worship service. They were asked to tell whether, for religious reasons, they have a shrine, altar, or other religious object in their home, such as a crucifix, a painting of the Mother of God, an icon, a menorah, paintings of saints, or statuettes. The questionnaire asked whether, for religious reasons, they visit a holy place e.g. church, Orthodox church, synagogue, etc. excluding visits to regular places of worship. The survey asked Lithuanians to describe their degree of religiosity and their relationship to religion. Respondents were asked do they agree or disagree that practicing a religion helps people to make friends and gain comfort in times of trouble or sorrow. They were asked if they agree or disagree with the following statements, such as “Religions are usually a barrier to equality between women and men”; “Governments should not interfere with attempts of any religion to spread its faith” (and other statements; 6 statements in total). Respondents were asked their opinion about Christians, Muslims, Hindus, Buddhists, Jews, Atheists or non-believers. Furthermore, respondents were asked to describe their health and asked if they had a turning point in their life when they committed to religion. The questionnaire asked whether the respondents would agree or disagree with the following statements such as “Good luck charms sometimes do bring good luck”; “Some fortune tellers really can foresee the future” (and other statements, 4 statements in total). Respondents were asked to imagine that the law was passed which conflicted with their religious principles and teachings, and they were asked whether they would follow the law or follow their religious principles. Furthermore, during the questioning, respondents were asked do they consider those belonging to the Christians, Muslims, Hindus, Buddhists, Jews, or nonbelievers as threatening or not threatening. Respondents were asked whether people can be trusted or whether you cannot be too careful in dealing with people. At the end of the questionnaire, respondents were asked if they believe in reincarnations (being reborn in this world again and again) and nirvana (the state of reaching the peak of desires, illusions, and rebirths). Socio-demographic characteristics: gender, age, level of education, membership in organizations, religion, marital status, nationality, political views, political participation, size of household, respondent's average personal income, place of residence, working situation of the respondent and of his/her spouse or partner. This dataset was created using version 2.1.0 of the integrated data file of countries participating in the ISSP module “Religion IV“ (Lithuanian data) published in the GESIS Data Archive on 2020-12-01.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę apie religiją bei išsiaiškinti jų religinę elgseną bei patirtis. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų prašyta nurodyti, jeigu jiems reikėtų įvertinti savo gyvenimą šiuo metu bendrai, kiek jie yra laimingi ar nelaimingi apskritai. Teirautasi, viską apsvarsčius, ar jei yra patenkinti savo santykiais su šeimos nariais. Norėta sužinoti, ar yra blogai ar nėra blogai, jei susituokęs asmuo turi seksualinių santykių su kažkuo kitu, nei jo ar jos vyras ar žmona; Seksualiniai santykiai tarp dviejų tos pačios lyties suaugusiųjų; Kai moteris pasidaro abortą, jei šeimos pajamos labai mažos ir ji neišgali turėti daugiau vaikų. Klausta, ar pritaria teiginiui – „vyro pareiga yra uždirbti pinigus, o žmonos pareiga – rūpintis namais ir šeima“. Toliau vertintas respondentų pasitikėjimas Seimu, Lietuvos verslu ir pramone, bažnyčia ir religinėmis organizacijomis, teismais ir teisine sistema bei mokyklomis ir švietimo sistema. Klausta, ar jie pritartų teiginiams: „Religiniai lyderiai neturėtų bandyti daryti įtakos tam, kaip žmonės balsuoja“; „Mes per daug pasitikime mokslu ir nepakankamai religiniu tikėjimu“ (ir kt.; iš viso 4 teiginiai). Teirautasi nuomonės, ar bažnyčia ir religinės organizacijos Lietuvoje turi per daug ar per mažai galios bei ar būtų priimtina, jei asmuo, išpažįstantis kitą religiją ar besilaikantis skirtingų, nei respondentai, religinių pažiūrų, susituoktų su jų giminaičiu. Norėta sužinoti, ar religiniams ekstremistams – žmonėms, tikintiems, kad jų religija yra vienintelis teisingas tikėjimas ir todėl visos kitos religijos turėtų būti laikomos priešais – turėtų būti leidžiama rengti viešus susitikimus, kad galėtų išreikšti savo pažiūras bei skelbti savo pažiūras internete ar socialinėse medijose. Toliau apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų prašyta įvertinti bei apibūdinti savo santykį su Dievu. Klausta ar jei tiki gyvenimu po mirties, rojumi, pragaru, religiniais stebuklais ir antgamtinėmis mirusių protėvių galiomis. Klausta, ar respondentai pritartų teiginiams: „Egzistuoja Dievas, kuriam rūpi kiekvienas žmogus“; „Žmonės labai mažai ką gali padaryti, kad pakeistų savo gyvenimo kelią“ (ir kt.; iš viso 6 teiginiai). Teirautasi nuomonės, ar respondentų religija laiko vyrus ir moteris lygiais, vyrus geresniais ar laiko moteris geresnėmis. Toliau aiškintasi, kokiai religijai priklausė respondentų motina ir tėvas, kai jie buvo vaikais bei pagal kokią religiją buvo auklėjami respondentai. Norėta sužinoti, ar dažnai jų motina ir tėvas dalyvaudavo religinėse apeigose, kai respondentai buvo vaikais bei ar jie patys, kai buvo maždaug 11 ar 12 metų, ar dažnai dalyvaudavo religinėse apeigose tuo metu. Toliau apklausos metu teirautasi, ar dažnai respondentai meldžiasi, ar dalyvauja bažnyčios ar kitų maldos namų veiklose ir organizacijose, neįskaitant dalyvavimo apeigose bei ar per pastaruosius 12 mėn. skaitė arba klausėsi kokio nors šventojo rašto, tokio kaip Biblija, budistų Sūtra, Koranas, Šruti, Tora ar kitų religinių raštų, neįskaitant skaitymų, vykusių religinių apeigų metu. Prašyta atsakyti, ar dėl religinių priežasčių savo namuose jie turi šventyklą, altorių ar kitą vaizduojamąjį religinį objektą, tokį kaip Nukryžiuotasis, Dievo Motinos paveikslas, ikona, menora, šventųjų paveikslai ar statulėlės. Klausta, ar dažnai dėl religinių priežasčių aplanko šventas vietas, pavyzdžiui, bažnyčią, cerkvę, sinagogą ar pan., neskaičiuojant lankymosi įprastose religinių apeigų vietose. Apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų prašyta apibūdinti savo religingumo laipsnį bei santykį su religija. Norėta sužinoti, ar religijos praktikavimas padeda žmonėms susirasti draugų bei ar teikia paguodą sielvarto ir sunkumų akivaizdoje. Klausta, ar respondentai pritartų teiginiams: „Religija dažniausiai yra kliūtis moterų ir vyrų lygybei“; „Vyriausybės neturėtų trukdyti jokios religijos pastangoms skleisti savo tikėjimą“ (ir kt.; iš viso 6 teiginiai). Tirtas respondentų požiūris į krikščionis, musulmonus, hinduistus, budistus, judėjus, ateistus ir netikinčiuosius. Toliau prašyta respondentų apibūdinti savo sveikatą bei klausta, ar kada nors jų gyvenime buvo toks lūžio momentas ar sukrėtimas, po kurio jie atsigręžė į religiją. Klausta, ar respondentai pritartų teiginiams: „Sėkmės pritraukimo burtai kartais iš tikrųjų atneša sėkmę“; „Kai kurie būrėjai ar būrėjos iš tikrųjų gali numatyti ateitį“ (ir kt.; iš viso 4 teiginiai). Paprašius įsivaizduoti, kad buvo priimtas įstatymas, prieštaraujantis respondentų religiniams principams ir mokymams, klausta, ar jei paklustų įstatymui ar laikytųsi savo religinių principų. Toliau apklausos metu norėta sužinoti, ar asmenis, priklausančius krikščioniams, musulmonams, hinduistams, budistams, judėjams ir netikintiesiems, laiko pavojingais ar nepavojingais. Teirautasi nuomonės, ar apskritai žmonėmis galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam. Apklausos pabaigoje norėta sužinoti, ar respondentai tiki reinkarnacija (pasikartojančiu atgimimu po mirties persikūnijus) bei nirvana (būsena, kuomet pasiekiama troškimų, iliuzijų ir atgimimų viršūnė). Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, mokymosi (studijų) trukmė, išsilavinimo lygis, respondento ir jo vyro/žmonos/nuolatinio partnerio darbinė padėtis, profesija (užsiėmimas), respondento narystė profesinėse sąjungose, išpažįstama religija, dalyvavimas religinėse apeigose, politinės pažiūros, politinis ir visuomeninis aktyvumas, balsavimas paskutiniuose Seimo rinkimuose, politinis ir visuomeninis aktyvumas, tautybė, namų ūkio dydis, respondento vidutinės ir bendros vidutinės namų ūkio mėnesio pajamos, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vietovė. Šiam duomenų rinkiniui sukurti naudota TSTP modulyje „Religija IV“ dalyvavusių šalių jungtinio duomenų failo 2.1.0 versija (Lietuvos duomenys) publikuota GESIS duomenų archyve 2020-12-01.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).Time Period Covered: Start: 2019-04-11Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 2019-04-11Time Period Covered: End: 2019-04-28Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 2019-04-28Date of Collection: Start: 2019-04-11Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2019-04-11Date of Collection: End: 2019-04-28Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2019-04-28Series Name: International Social Survey ProgrammeSeries Information: Dataverse collection “International Social Survey Programme” contains surveys of the International Social Survey Programme (ISSP) conducted in Lithuania from 2010. The ISSP is a cross-national collaboration programme conducting annual surveys on diverse topics relevant to social sciences. Established in 1984 by its founding members Australia, Germany, Great Britain and the US, the ISSP has since included members covering various cultures around the globe. Its institutional members, each of them representing one nation, consist of academic organizations, universities, or survey agencies.Serijos pavadinimas: Tarptautinė socialinio tyrimo programaSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Tarptautinė socialinio tyrimo programa“ talpinamos nuo 2010 m. Lietuvoje vykdomos Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP) apklausos. TSTP yra tarptautinio bendradarbiavimo programa kasmet atliekanti apklausas įvairiomis socialiniams mokslams aktualiomis temomis. 1984 m. ją įkūrė Australijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV narės steigėjos ir nuo to laiko TSTP priklauso nariai, atstovaujantys įvairioms kultūroms visame pasaulyje. Programos instituciniais nariais, kurių kiekvienas atstovauja vienai šaliai, yra akademinės organizacijos, universitetai arba apklausų agentūros.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaGeographic Unit: Alytus CountyGeographic Unit: Kaunas CountyGeographic Unit: Klaipėda CountyGeographic Unit: Marijampolė CountyGeographic Unit: Panevėžys CountyGeographic Unit: Šiauliai CountyGeographic Unit: Tauragė CountyGeographic Unit: Telšiai CountyGeographic Unit: Utena CountyGeographic Unit: Vilnius CountyTeritorinis vienetas: Alytaus apskritisTeritorinis vienetas: Kauno apskritisTeritorinis vienetas: Klaipėdos apskritisTeritorinis vienetas: Marijampolės apskritisTeritorinis vienetas: Panevėžio apskritisTeritorinis vienetas: Šiaulių apskritisTeritorinis vienetas: Tauragės apskritisTeritorinis vienetas: Telšių apskritisTeritorinis vienetas: Utenos apskritisTeritorinis vienetas: Vilniaus apskritisUnit of Analysis: IndividualAnalizės vienetas: AsmuoUniverse: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend/Repeated cross-sectionLaiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūviųDuomenų rinkėjai: UAB "Baltijos tyrimai"Sampling Procedure: Probability Multistage. First stage - the territory of the Republic of Lithuania divided into 10 administrative units (counties) based on Nomenclature of Territorial Units as used in the official EU statistics. Each county is represented in the sample proportionally to its population size. Second stage - the total number of interviews in each survey region (county) allocated to 5 strata in proportion to the population of each stratum. The stratum is defined on the basis of a settlement size. Third stage - number of PSU’s (“PSU” - clusters) allocated by size of settlement depending on the share of population living in a certain type of settlement. PSU’s selected randomly form each stratum (county and settlement size combination cell) list. In total 109 for this survey. Selection to identify household – random route procedure; respondent – 18+years, last birthday.Atrankos dizainas: Tikimybinė Daugiapakopė. Pirmasis etapas – pagal oficialioje ES statistikoje naudojamą teritorinių vienetų nomenklatūrą, Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į 10 administracinių vienetų (apskričių). Kiekviena apskritis imtyje proporcingai atstovaujama pagal jos gyventojų skaičių. Antrasis etapas – bendras interviu skaičius kiekviename tiriamame regione (apskrityje) paskirstytas 5 sluoksniams, proporcingiems kiekvieno sluoksnio gyventojų skaičiui. Sluoksnis apibrėžiamas pagal gyvenvietės dydį. Trečiasis etapas – atsižvelgiant į tam tikro tipo gyvenvietėse gyvenančių gyventojų dalį, pagal gyvenvietės dydį paskirstyti pirminės atrankos vienetai (vadinamieji „PSU“ arba lizdai). Atrinkti PSU atsitiktine tvarka suformuoja kiekvieno sluoksnio (apskričių ir gyvenviečių dydžio derinio elementų) sąrašą. Iš viso šiame tyrime jų buvo 109. Atrankos būdas namų ūkiui nustatyti – atsitiktinio maršruto procedūra, o respondentui – vyresnis nei 18m bei paskutinis gimtadienis.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and-pencil (PAPI)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI)Type of Research Instrument: Structured questionnaireTyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynasWeighting: Weighting factor: Interlocking grid: sex by age by type of settlement. Three above variables used for data weighting. Statistics on percentage of males and females of different age groups counted and used in counts of weighing factor as required total. Weighting factor is counted by required total for the group (e. g. males aged 20-29 y. living in rural area) by the achieved survey sample total for this group. Weight factor makes survey sample representative of the total population by gender, age and urban/rural population. Second step: weighting data by the settlement size. At this step percentage of the residents of major cities (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys), other towns and rural area is counted based on official statistics as required total. Finally weighting factor is counted by dividing the required total for each city or settlement size. This weight makes survey sample representative of the population by gender, age and settlement size.Svėrimas: Svorinis koeficientas: kryžminė lentelė: lytis pagal amžių ir gyvenvietės tipą. Trys pirmiau minėti kintamieji naudojami nustatyti duomenų svorinį koeficientą. Statistiniai duomenys apie skirtingų amžiaus grupių vyrų ir moterų procentinę dalį buvo suskaičiuoti ir panaudoti apskaičiuojant svertinį veiksnį kaip reikiamą sumą. Svorinis koeficientas apskaičiuojamas, kuomet reikiamos bendros grupės (pvz., 20-29 m. amžiaus vyrų, gyvenančių kaimo vietovėje) skaičius padauginamas iš pasiektos šios grupės apklausos imties bendros sumos. Svorinis koeficientas tyrimo imtį sudaro reprezentatyvią pagal gyventojų lytį, amžių ir miesto / kaimo gyventojų skaičių. Antrasis žingsnis: svorinis duomenų vertinimas pagal gyvenvietės dydį. Šiame etape didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), kitų miestų ir kaimo vietovių gyventojų procentinė dalis skaičiuojama atsižvelgiant į oficialią statistiką kaip reikiamą sumą. Galiausiai svorinis koeficientas apskaičiuojamas kuomet reikiama suma padalijama pagal kiekvieno miesto ar gyvenvietės dydį. Šis koeficientas tyrimo imtį sudaro reprezentatyvią pagal gyventojų lytį, amžių ir gyvenvietės dydį.religious affiliationreligious doctrinesreligious ceremoniesreligious attendancereliginė priklausomybėreliginiai įsitikinimaireliginės apeigosreliginis lankymasisReligion and valuesReligija ir vertybėsenglit2019-04-282022-11-112022-10-03Vilnius, LithuaniaResearch Council of Lithuania (Researcher teams' projects)P-MIP-17-367survey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/6UM8EMopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)1.3