Barometer of the Public Opinion Research Center, August 1990Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1990 m. rugpjūtis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0267Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyLT: LithuaniaCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasVilčinskas, Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])VilčinskasBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: to find out the opinion of the Lithuanian population on the socially relevant issues during the rapid political, social and economic transformation of the country. Major investigated questions: respondents were asked whether they support the Lithuanian Government resolution to combat speculation and the taking of goods and whether there will be more goods in shops after this resolution comes into force. Respondents were asked if they agreed with the USSR occupying and annexing the Baltic States in 1940 and forcibly integrating them into the USSR. The events no longer matter today; the status of the Baltic republics stabilized after World War II. The Lithuanian people who participated in the survey were asked whether the leadership of USSR was interested in negotiations with Lithuania on the recognition of the republic's economic and political independence. The next question was whether Mr. Gorbachev and Mr. Yeltsin could be trusted as politicians. It was asked whether a military coup would take place in the USSR, whether the USSR leadership could avert the imminent collapse of the state for another 5 years, and whether the USSR would succeed in overcoming the economic crisis in the next 10 years. It was asked whether the USSR would be likely to use presidential power to force Lithuania to join the USSR and whether the Baltic states should demand compensation from the Soviet Union for the economic and moral damage of the last 50 years. After providing a list of states and famous foreign politicians, the respondents were asked to answer to what extent the listed states and politicians support the independence aspirations of the Baltic states. Furthermore, it was tried to find out whether it is very important for the Baltic states to cooperate for achieving independence and whether the respondents are satisfied with the current cooperation between the Baltic states in the economic and political fields. Opinions were sought on the outcome of the Second Conference on Security and Cooperation in Europe to be held in Paris (the so-called Helsinki Conference II). It was asked what kind of Western support the Baltic countries would need and how the respondents envision Lithuania's relations with the USSR in the future. Further, opinions were explored on how the activities of the Supreme Council and the government relate to the interests of the Lithuanian people. Respondents assessed the activities of various Lithuanian political forces and movements and answered the question to what extent interethnic clashes are likely in Lithuania. The survey also clarified what armies would be needed for an independent Lithuania and asked about the reasons why Lithuania should (not) have its own army. After a list of languages, respondents were asked to answer whether they knew each of the languages well. They were also asked what religious holidays they celebrate. Respondents were further asked if they were afraid to walk on the streets at night, where they lived, and if they had lived in Lithuania for a long time. They were asked if they shared the view that shops should be privatized (sold to traders themselves or to other people). At the end of the survey they wanted to know if the respondents had ever been abroad (excluding the USSR). Socio-demographic characteristics: gender, age, education, social status, nationality, mother tongue, place of residence.Santrauka: Tyrimo tikslas: išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, šalyje vykstant sparčiai politinei, socialinei bei ekonominei transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų teirautasi, kaip vertina tos parduotuvės darbą, kurioje dažniausiai perka maisto produktus ir buitines smulkmenas bei ar pakankamai arti ši parduotuvė. Klausta, ar perka daugiau ar mažiau maisto produktų ir pramoninių prekių palyginus su praėjusiais metais. Respondentų prašyta atsakyti, kaip vertina savo (savo šeimos) perkamąją galią bei ko daugiau pirktų, jei pajamos padidėtų. Toliau teirautasi, kokiam laikotarpiui šeima turi skalbimo miltelių (pastos), tualetinio muilo ir ūkiško muilo atsargų. Klausta, ar patenkina pastaruoju metu Lietuvoje įvesta prekybos talonų sistema bei kaip vertina pramoninių prekių talonų skirstymo komisijų veiklą darbovietėje ar gyvenamojoje vietoje. Norėta sužinoti, ar per pastaruosius 12-13 mėn. įsigijo televizorių, šaldytuvą, baldus ar kitą vertingesnį daiktą ir kur pirko vertingiausią iš šių daiktų. Prašyta atsakyti, ką respondentai galvoja apie prekybą komercinėmis arba aukciono kainomis, ar ateityje Lietuva turės pakankamai prekių bei kodėl yra ištuštėję prekystaliai. Toliau tirta nuomonė apie prekybininko profesijos autoritetą bei ar respondentams užtenka informacijos apie prekes bei jų įsigijimo tvarką ir kokia informacijos apie prekes forma jie būtų labiausiai pageidautina. Teirautasi, ar pritaria 1990 m. kovo mėn. 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktui. Taip pat klausta, kuri iš Lietuvos politinių grupuočių savo programa yra artimiausia respondentų pažiūroms. Apklausoje dalyvavę Lietuvos gyventojai turėjo galimybę įvardinti, kas svarbiau tautos politiniame gyvenime – laisvė ir lygybė ar asmeninė laisvė bei nurodyti, kuris tikslas Lietuvai yra svarbesnis ilgalaikėje perspektyvoje. Prašyta atsakyti, kuo reikėtų vadovautis, jeigu kyla konfliktas tarp atskiro asmens interesų ir visuomenės gerovės bei ar teisingoje visuomenėje tarp jų negali būti konfliktų. Domėtasi, ar žmogumi, kuris priklauso Lietuvos komunistų partijai, negalima pasitikėti bei ar ateistinių nusistatymų žmogui šioje visuomenėje negalima leisti tarnauti valdiškose institucijose. Toliau teirautasi nuomonės, ar spauda, kuri spausdina nuogų ar apnuogintų žmonių atvaizdus, neturi būti leidžiama Lietuvoje bei ar rusų tautybės gyventojai, atvykę Lietuvon po karo, turi grįžti į savo tėvynę. Taip pat norėta sužinoti, ar religiją gerbiančios šalys turi neleisti knygų ir straipsnių, kritikuojančių pagrindinius religijos principus. Teirautasi, ar TSRS prezidentu M. Gorbačiovu galima pasitikėti, kad jis ištesės savo politinius pažadus. Aiškintasi, ar religija respondento gyvenime yra pagrindinė elgesio nustatytoja. Respondentai vertino LR Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Vyriausybės (Ministrų Tarybos) darbą. Taip pat klausta, ar norėtų, kad ir ateityje LR Aukščiausiosios Tarybos sesijos būtų transliuojamos per radiją. Norėta sužinot, ar pritaria "Kreipimuisi į Lietuvos žmones" ("Respublika", 1990.07.30 ir kt.), kur reiškiamas susirūpinimas demokratijos likimu Lietuvoje. Toliau respondentų prašyta įvertinti ekonominę Lietuvos padėtį bei pasakyti, kada Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis bus panašus į Vakarų šalių. Vertinta nuomonė apie rinkos ekonomiką bei koks ekonominės reformos variantas būtų tinkamiausias. Apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų teirautasi, ar reikia dalį valstybinio turto perleisti gyventojams, t. y. privatizuoti valstybinį turtą, ir jeigu valstybinio turto privatizacija bus įgyvendinama, kaip reikėtų tai padaryti. Taip pat norėta sužinoti, ar reikia grąžinti savininkams ar jų įpėdiniams anksčiau valstybės iš jų atimtą turtą. Apklausos pabaigoje teirautasi, kokios turėtų būti šeimos mėnesinės pajamos, jei šeimoje auga du mokyklinio amžiaus vaikai. Be to, tirta nuomonė, ar mokesčiais (ne)turi būti ribojamos ypač didelės pajamos. Teirautasi, kas geriau, ar prekių kainos kaip dabar, bet prekių trūksta, ar prekių pakanka, bet jų kainos aukštos ir ne visi gali įsigyti. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, socialinė padėtis, tautybė, gyvenamoji vieta, šeimos sudėtis, suaugusių narių ir vaikų skaičius, pajamos vienam šeimos nariui, respondento vidutinės pajamos per mėnesį.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and (or) metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, August 1990” from 2020-08-10 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0332; produced by Žvaliauskas Giedrius 2020-08-10.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir (arba) metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1990 m. rugpjūtis“ nuo 2020-08-10 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0332; parengė 2020-08-10 Žvaliauskas, Giedrius.Time Period Covered: Start: 1990-08-07Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1990-08-07Time Period Covered: End: 1990-08-12Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1990-08-12Date of Collection: Start: 1990-08-07Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1990-08-07Date of Collection: End: 1990-08-12Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 1990-08-12Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Alytus CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Alytaus miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: Tikrinant apklausėjų darbo kokybę su 10 proc. respondentų duomenų rinkėjas užmezgė pakartotinius kontaktus: pašto apklausos (buvo žinomi respondentų adresai) ir telefoninės apklausos (respondentų telefonai buvo nustatomi iš telefonų knygų) būdais, o Vilniuje tiesioginės apklausos būdu. Tikrinti respondentų atrankos principai, apklausos vykdymo reikalavimų laikymasis.Social Science Notes: The original research questionnaire has not survived, therefore the questionnaire was restored from the SPSS data file, using the labels and categories of the variables, and information retrieved from the following publication: Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Public opinion research in the period of Lithuania's historical transition. Lithuanian Social Research Center.Socialinių mokslų srities pastabos: Originali tyrimo anketa neišliko, todėl klausimynas atkurtas LiDA, naudojantis SPSS faile esančių kintamųjų pavadinimais ir žymėmis bei leidiniu Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.shoppingstandard of livingpolitical groupspolitical partiespolitical leaderscivil and political rightsmarket economyprivatizationtaxationpolitical, social and economic issuesapsipirkimasgyvenimo lygispolitinės grupėspolitinės partijospolitiniai vadovaipilietinės ir politinės teisėsrinkos ekonomikaprivatizacijaapmokestinimaspolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiGovernment, political systems and organisationshttps://vocabularies.cessda.eu/vocabulary/TopicClassification?code=EconomicsConsumptionAndConsumerBehaviourValdžia, politinės sistemos ir organizacijosVartojimas ir vartotojų elgsenaenglit1990-08-122020-08-102020-01-20Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/DYFUYPopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)5.2