Barometer of the Public Opinion Research Center, April 1991Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1991 m. balandis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0270Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyLT: LithuaniaCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasVilčinskas, Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])Vidas (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-9377-0458])VilčinskasBurbienė, Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])Diana (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-8435-090X])BurbienėLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre, Lithuania)Abstract: The purpose of the study: to investigate the attitudes of Lithuanian population about the most important political, social and economic issues during the rapid transformation of society and state. Major investigated questions: respondents were asked whether they had sufficient knowledge of rising prices, government work, compensation arrangements, economic reforms, privatization, investment vouchers, unemployment benefits, and charity and welfare opportunities. The question blocks were used to find out how the diet of respondents and their families had changed as prices rose and whether the certain products and food prices increased too much. It was further asked whether the rise of prices was upsetting and how they intended to adapt to rising prices. How respondents and their families deal with money and what they think about price increase as citizens. The respondents were asked how to deal with the loss-making nature of children's clothing and footwear. It was asked how it plans to use the received benefits (investment checks), as it is planned to sell out 2/3 of the state property and what part of its savings they intend to spend on privatization of the state property. After asking the block of questions the respondents assessed the increase of energy tariffs (prices). Further it was also posed questions what TV channels respondents can see at home, which of the mentioned channels respondents watch most often and how much they trust them. It was asked whether they were not afraid that in the conditions of a market economy the family of the respondents could find themselves in the group of poor, poorly supplied families and what should be the minimum subsistence level set by the state in Lithuania, i.e. what minimum income per month should be guaranteed to a family member, each person (in USSR rubbles). Respondents were asked whether they were satisfied with the financial situation of their family and how much money each family member spent on average per month. It was wanted to know which problems of Lithuania should be solved first of all. Respondents further assessed the activities of the Lithuanian Social Democratic Party, the Lithuanian Democratic Labour Party, and the Lithuanian Communist Party. It was posed question to know whether they had ever thought that they were not only Lithuanian (Russian, Polish, etc.), but also European. Respondents were asked whether they had heard the terms "European Community", "European Economic Community" and "single market" and whether they knew what they meant. Moreover, respondents were asked to find out their views on the efforts to unite Western Europe and Lithuania's accession to the European Community in the future. Finally, after listing the representatives of the other countries, they were asked to indicate how much they trusted them. Socio-demographic characteristics: gender, age, education, social status, number of minors in the family, nationality, place of residence.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę svarbiausiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais, vykstant sparčiai visuomenės ir valstybės transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų buvo klausiama, ar jie turi pakankamai žinių apie kainų kilimą ir jo priežastis, Vyriausybės darbą, kompensacijų tvarką, ūkio ir ekonomikos reformas, privatizavimą, investicinius čekius, pagalbą bedarbiams, labdaros ir šalpos galimybes. Klausimų blokai buvo skirti, norint sužinoti, kaip pasikeitė respondentų ir jų šeimų mityba pakilus kainoms bei ar per daug padidėjo tam tikrų produktų kainos. Toliau buvo klausiama, ar kainų kilimas labai sujaudino, suerzino ir kaip jie ketina prisitaikyti prie kylančių kainų. Buvo siekiama išsiaiškinti, kaip respondentai ir jų šeimos verčiasi su pinigais ir ką jie mano apie kainų didėjimą kaip piliečiai. Respondentų teirautasi, kaip reikėtų elgtis dėl nuostolingos vaikiškų drabužių ir avalynės gamybos. Buvo klausiama, kaip jie planuoja panaudoti gautas išmokas (investicinius čekius), nes planuojama išparduoti 2/3 valstybės turto ir kokią savo santaupų dalį jie ketina išleisti privatizuojamam valstybės turtui. Uždavus klausimų bloką, respondentai vertino energetinių tarifų (kainų) didėjimą. Toliau aiškintasi, kokius televizijos kanalus respondentai gali matyti namuose, kuriuos iš paminėtų kanalų dažniausiai žiūri ir kiek jais pasitiki. Buvo klausiama, ar respondentai nebijo, kad rinkos ekonomikos sąlygomis jų šeima gali atsidurti skurdžiųjų, menkai aprūpintų šeimų grupėje ir koks turėtų būti minimalus valstybės nustatytas pragyvenimo minimumas, t. y. kiek mažiausiai pajamų per mėnesį turėtų būti garantuota šeimos nariui, kiekvienam žmogui (SSRS rubliais). Respondentų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo šeimos finansine padėtimi ir kiek vidutiniškai pinigų per mėnesį tenka kiekvienam šeimos nariui. Norėta sužinoti, kurias Lietuvos problemas pirmiausia reikėtų spręsti visų pirma. Respondentai toliau vertino Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos komunistų partijos veiklą. Norėta sužinoti, ar kada nors pagalvojo, kad yra ne tik lietuviai (rusai, lenkai ir kt.), bet ir europiečiai. Respondentų buvo klausiama, ar jie girdėjo terminus „Europos Bendrija“, „Europos ekonominė bendrija“ ir „bendroji rinka“ ir ar jie žino, ką jos reiškia. Norėta išsiaiškinti respondentų požiūrį į pastangas vienyti Vakarų Europą ir Lietuvos stojimą į Europos Bendriją ateityje. Galiausiai, išvardinus kitų šalių atstovus, buvo prašyta nurodyti, kiek jais pasitiki. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, socialinė padėtis, nepilnamečių vaikų skaičius šeimoje, tautybė, gyvenamoji vietaGeneral notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, Apris 1991” from 2021-07-27 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0335; produced by Žvaliauskas Giedrius 2021-07-27.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1991 m. balandis“ nuo 2021-07-27 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0335; parengė 2021-07-27 Žvaliauskas, Giedrius.Time Period Covered: Start: 1991-04-17Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1991-04-17Time Period Covered: End: 1991-04-22Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1991-04-22Date of Collection: Start: 1991-04-17Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1991-04-17Date of Collection: End: 1991-04-22Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 1991-04-22Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Alytus CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Alytaus miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.standard of livingeconomic conditionsprivatizationmarket economypricestelevision channelspolitical partiespolitical leaderseuropean unionpolitical, social and economic issuesgyvenimo lygisekonominės sąlygosprivatizacijarinkos ekonomikakainostelevizijos kanalaipolitinės partijospolitiniai vadovaieuropos sąjungapolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiMediaEconomic conditions and indicatorsGovernment, political systems and organisationsConsumption and consumer behaviourŽiniasklaidaEkonominės sąlygos ir rodikliaiValdžia, politinės sistemos ir organizacijosVartojimas ir vartotojų elgsenaenglit1991-04-222021-07-272019-12-18Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/IBK0XJopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)5.2