ISSP 2022: Family and Changing Gender Roles V, Lithuania, May - July 2024TSTP 2022: Šeima ir lyčių vaidmenys V, Lietuva, 2024 m. gegužė - liepaLiDA_SurveyData_0566Butkevičienė, EglėEglėButkevičienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Leader]0000-0002-5631-360XBryer, ThomasThomasBryerResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-6002-6152Jurkevičienė, JurgitaJurgitaJurkevičienėResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-8628-6147Morkevičius, VaidasVaidasMorkevičiusResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0002-2174-0396Valentinavičius, VytautasVytautasValentinavičiusResearch Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [Project Member]0000-0003-2110-3917Center for Data Analysis and Archiving (DAtA)Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])Giedrius (Center for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0001-8970-0756])ŽvaliauskasLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltButkevičienė, Eglė (Research Group – Civil Society and Sustainability, Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, Lithuania [ORCID: 0000-0002-5631-360X])Abstract: The purpose of the study: to analyse Lithuanian residents attitude towards family, coordination of men and women domestic and labour roles. Major investigated questions: at the beginning of the survey, respondents were provided with a block of questions aimed at exploring their attitudes toward the role of women in the family and the labour market (A working mother can establish just as warm and secure a relationship with her children as a mother who does not work; 6 in total). Respondents were asked how much responsibility women and men should take for the home and family, and who is better suited to look after their children, the mother or the father. It was clarified whether women should work full-time, part-time, or not at all when they have preschool-aged children and when their youngest child starts school. After presenting this block of questions, attitudes toward marriage and having children were examined (Having children interferes too much with the freedom of parents; total 4). The next block sought to find out opinions on different forms of parenthood and family diversity (A single mother can bring up her child as well as a married couple; total 4). Lithuanian residents who participated in the survey were invited to indicate what the ideal number of children in a family should be. When asked to think about a family in which a father and mother are raising a 5-year-old child, the survey examined which parent should be responsible for parenting activities (Provide for the family financially; Take care of the child on a daily basis; total 6). It was clarified whether a couple working full-time should be able to take paid parental leave after the birth of a child, and if so, how many months it should last. When asked to think about the same couple, respondents were told to consider how the mother and father should share this leave if both are in a similar work situation and both are eligible for parental leave. Next, respondents were invited to imagine a family with preschool-aged children and indicate how they would best balance family life and work and which option was the least acceptable. They were prompted to consider who should primarily look after preschool-aged children and who should primarily cover the costs of preschool-aged childcare. Similarly, they had questions about older people who need help in their daily lives: who should primarily provide such assistance and who should primarily cover the costs of assistance to elderly people. Respondents were then asked to indicate the average number of hours per week that they or their spouse or partner spend on housework, excluding childcare and leisure, and how many hours per week on average they spend caring for family members (i.e., children, grandparents, sick or disabled family members). The survey also sought to find out how respondents and their spouses or partners manage their income. A block of questions was used to find out who performs the listed household tasks (Does the laundry; Plans and organizes social and family activities; 6 in total). Respondents had the opportunity to indicate how they and their spouses or partners share household chores. Another block of questions explored the possible conflict between work and family roles (I have come home from work too tired to do the chores which need to be done; 4 in total). Next, the respondents' attitudes toward what they consider to be close relatives and their perception of their responsibilities toward their loved ones were examined. It was investigated whether respondents believe that close relatives or close friends are more reliable. Accordingly, it was surveyed whether the most important people in life should be close relatives or close friends. Respondents were prompted to assess how happy or unhappy they feel. The last block of questions examined the opinion of whether certain leadership positions are more suitable for women or men (Cabinet minister in the national government; 3 in total). Next, Lithuanian residents who participated in the survey were asked to answer how difficult or easy it is for their households to make ends meet at present and, compared to 12 months ago, how their household's financial situation has changed. The final question of the survey addressed the number of children respondents have or had. Socio-demographic characteristics: gender, age, level of education, membership in organizations, religion, marital status, nationality, political views, political participation, size of household, respondent's average personal income, place of residence, working situation of the respondent and of his/her spouse or partner.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į šeimą, vyrų ir moterų šeimyninių bei darbo vaidmenų derinimą. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: apklausos pradžioje respondentams pateikus klausimų bloką, siekta ištirti jų požiūrį į moterų vaidmenį šeimoje ir darbo rinkoje (Dirbanti mama gali sukurti tokius pat šiltus ir tvirtus santykius su savo vaikais kaip ir nedirbanti mama; iš viso 6). Teirautasi, kiek atsakomybės už namus ir šeimą turėtų prisiimti moterys ir vyrai bei kas geriau, motina ar tėvas, tinka prižiūrėti savo vaikus. Aiškintasi, ar moterys turėtų dirbti visą darbo dieną, ne visą darbo dieną, ar iš viso nedirbti, kai turi ikimokyklinio amžiaus vaikų bei kai jauniausias vaikas pradeda lankyti mokyklą. Pateikus klausimų bloką tirtas požiūris į santuoką ir vaikų turėjimą (Vaikų turėjimas pernelyg riboja tėvų laisvę; iš viso 4). Kitame bloke norėta sužinoti nuomonę apie skirtingas tėvystės formas ir šeimos įvairovę (Vieniša motina gali užauginti vaiką taip pat gerai, kaip susituokusi pora; iš viso 4). Apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų klausta, koks turėtų būti idealus vaikų skaičius šeimoje. Paprašius pagalvoti apie šeimą, kurioje tėvas ir motina augina 5 metų vaiką, tirtos nuostatos, kuris iš tėvų turėtų užsiimti tėvystės veiklomis (Finansiškai aprūpinti šeimą; Kasdien rūpintis vaiku; iš viso 6). Aiškintasi, ar visą darbo dieną dirbančiai porai, susilaukus naujagimio turėtų būti galimybė išeiti apmokamų vaiko auginimo atostogų, ir jei taip, kiek mėnesių jos turėtų trukti. Prašant galvoti apie tą pačią porą, teirautasi, kaip šias atostogas turėtų pasidalinti motina ir tėvas, jei abu yra panašioje darbinėje situacijoje ir abu gali išeiti vaiko auginimo atostogų. Toliau respondentai įsivaizduodami šeimą, turinčią ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėjo galimybę nurodyti, kaip jiems geriausia derinti šeimyninį gyvenimą ir darbą ir kuris variantas yra mažiausiai priimtinas. Teirautasi nuomonės, kas pirmiausia turėtų prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus bei kas pirmiausia turėtų padengti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros kaštus. Atitinkamai buvo klausta apie pagyvenusius žmones, kuriems kasdieniniame gyvenime reikia pagalbos: kas pirmiausia turėtų suteikti tokią pagalbą ir kas pirmiausia turėtų padengti pagalbos pagyvenusiems žmonėms kaštus. Toliau apklausos metu respondentų prašyta nurodyti, kiek vidutiniškai valandų per savaitę jie ar atitinkamai jų sutuoktinis arba partneris skiria namų ruošai, neįskaitant vaikų priežiūros ir laisvalaikio bei kiek vidutiniškai valandų per savaitę jie skiria šeimos narių priežiūrai (t. y. vaikų, senelių, sergančiųjų ar neįgaliųjų šeimos narių). Taip pat norėta sužinoti, kaip respondentai ir jų sutuoktiniai arba partneriai tvarko gaunamas pajamas. Pateikus klausimų bloką aiškintasi, kas namuose atlieka išvardintus darbus namuose (Skalbia; Planuoja ir organizuoja laisvalaikio bei šeimos veiklas; iš viso 6). Respondentai turėjo galimybę nurodyti, kaip jie ir jų sutuoktinai arba partneriai dalinasi namų ruošos darbus. Dar viename klausimų bloke tirtas galimas darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas (Grįžau iš darbo namo per daug pavargęs/-usi, kad galėčiau dirbti namų ruošos darbus, kuriuos reikėjo atlikti; iš viso 4). Toliau buvo tiriamas respondentų požiūris į tai, ką jie laiko artimais giminaičiais, bei jų suvokimas apie pareigas artimiesiems. Buvo aiškinamasi, ar respondentai mano, kad labiau galima pasikliauti artimais giminaičiais ar artimais draugais. Atitinkamai tirta, ar svarbiausi žmonės gyvenime turėtų būti artimi giminaičiai ar artimi draugai. Klausta, kiek respondentai yra laimingi ar nelaimingi. Paskutiniajame klausimų bloke buvo tiriama nuomonė, ar tam tikras vadovaujančias pareigas labiau tinka eiti moterys ar vyrai (Ministras/-ė nacionalinėje vyriausybėje; iš viso 3). Toliau apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų prašyta atsakyti, kaip sunku ar lengva šiuo metu respondentų namų ūkiui sudurti galą su galu bei palyginus su tuo, kas buvo prieš 12 mėn., kaip pasikeitė jų namų ūkio finansinė padėtis. Apklausos pabaigoje teirautasi, kiek respondentai turi ar turėjo vaikų. Socialinės demografinės charakteristikos: amžius, mokymosi (studijų) trukmė, išsilavinimo lygis, narystė įvairiose organizacijose, išpažįstama religija, šeimyninė padėtis, tautybė, politinės pažiūros, politinis aktyvumas, namų ūkio dydis, respondento vidutinės mėnesinės pajamos, gyvenamoji vietovė, respondento/-ės bei jo/jos žmonos/vyro/nuolatinio partnerio darbinė padėtis.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).Time Period Covered: Start: 2024-05-22Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 2024-05-22Time Period Covered: End: 2024-07-27Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 2024-07-27Date of Collection: Start: 2024-05-22Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2024-05-22Date of Collection: End: 2024-07-27Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2024-07-27Series Name: Survey Data > International Social Survey Programme: Lithuanian DataSeries Information: The series "Survey Data > International Social Survey Programme: Lithuanian Data" contains survey data of the International Social Survey Programme (ISSP) conducted in Lithuania from 2010. The ISSP is a cross-national collaboration programme conducting annual surveys on diverse topics relevant to social sciences. Established in 1984 by its founding members Australia, Germany, Great Britain and the US, the ISSP has since included members covering various cultures around the globe. Its institutional members, each of them representing one nation, consist of academic organizations, universities, or survey agencies.Serijos pavadinimas: Apklausų duomenys > Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos duomenysSerijos aprašas: Serijoje "Apklausų duomenys > Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos duomenys" talpinami nuo 2010 m. Lietuvoje vykdomų Tarptautinės socialinio tyrimo programos (TSTP) apklausų duomenys. TSTP yra tarptautinio bendradarbiavimo programa kasmet atliekanti apklausas įvairiomis socialiniams mokslams aktualiomis temomis. 1984 m. ją įkūrė Australijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV narės steigėjos ir nuo to laiko TSTP priklauso nariai, atstovaujantys įvairioms kultūroms visame pasaulyje. Programos instituciniais nariais, kurių kiekvienas atstovauja vienai šaliai, yra akademinės organizacijos, universitetai arba apklausų agentūros.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaGeographic Unit: Alytus CountyGeographic Unit: Kaunas CountyGeographic Unit: Klaipėda CountyGeographic Unit: Marijampolė CountyGeographic Unit: Panevėžys CountyGeographic Unit: Šiauliai CountyGeographic Unit: Tauragė CountyGeographic Unit: Telšiai CountyGeographic Unit: Utena CountyGeographic Unit: Vilnius CountyTeritorinis vienetas: Alytaus apskritisTeritorinis vienetas: Kauno apskritisTeritorinis vienetas: Klaipėdos apskritisTeritorinis vienetas: Marijampolės apskritisTeritorinis vienetas: Panevėžio apskritisTeritorinis vienetas: Šiaulių apskritisTeritorinis vienetas: Tauragės apskritisTeritorinis vienetas: Telšių apskritisTeritorinis vienetas: Utenos apskritisTeritorinis vienetas: Vilniaus apskritisUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance CV for Analysis Unit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso Analizės vienetų KŽ)Universe: The population of the survey is 2 794 207 people aged 18 and over, of which 1 886 148 live in urban and 908 059 - in rural areas. The population of the survey included all residents of Lithuanian households aged 18 years and over, regardless of their nationality, citizenship, language or legal status in the country. The population did not include homeless persons, persons who do not live in Lithuania or have been hospitalised for more than 6 months, and persons living in institutions (old people's homes, boarding houses, shelters, etc.).Populiacija: Tyrimo populiacija - 2 794 207 vyresni nei 18 metų gyventojai, iš kurių 1 886 148 yra miesto gyventojai ir 908 059 yra kaimo gyventojai. Į tyrimo populiaciją pateko visi Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės, kalbos ar teisinio statuso šalyje. Į populiaciją nepateko benamiai asmenys, asmenys išvykę iš Lietuvos ar hospitalizuoti ilgiau nei 6 mėn. ir institucijose (senelių namuose, internatuose, prieglaudose ir pan.) gyvenantys asmenys.Time Method: Longitudinal: Trend/Repeated cross-section (DDI Alliance CV for Time Method)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso Laiko metodų KŽ)Data collector: UAB "Eurotela"Duomenų rinkėjai: UAB "Eurotela"Frequency of Data Collection: Irregular (DDI Alliance CV for Type of Frequency)Duomenų rinkimo dažnis: Nereguliariai (DDI aljanso Dažnumo tipų KŽ)Sampling Procedure: Mixed probability and non-probability (DDI Alliance CV for Sampling Procedure) Description of Sampling Procedure - Sampling type: complex mixed sampling from two domains. - Domains: The domains were territorially based: 1) the 5 largest cities (Vilnius, Kaunas, Klaipeda, Siauliai and Panevezys), 2) other settlements. The 5 largest cities cover about 43% of the population and the other settlements cover about 57% of the population. - Selection procedures in domains: Selection procedure in the first domain: Sampling frame: the Address Register of the Republic of Lithuania (www.registrucentras.lt/adr), only in the 5 largest cities. Sampling method: stratified clustered two-stage sampling: systematic random sampling of addresses and random sampling of respondents: In the first stage, the territory of Lithuania was divided into 25 strata according to counties and settlement type (cities/towns and rural areas), separating the 5 largest cities as additional strata. The first domain only included strata of the 5 largest cities. Within each stratum addresses (1476 in total) were selected in proportion to its population. Addresses were selected using systematic random sampling (i.e. arranging all addresses in the stratum according to the ascending order of address name and number) from the database of the Address Register of the Republic of Lithuania. In the second stage, in each selected address (household) one respondent was selected using the last birthday method. Selection procedure in the second domain: Sampling frame: the Address Register of the Republic of Lithuania (www.registrucentras.lt/adr), in other settlements than the 5 largest cities. Sampling method: stratified clustered three-stage sampling: systematic random sampling of the primary sampling units - addresses (70 in total), random route sampling of households and random sampling of respondents: In the first stage, the territory of Lithuania was divided into 25 strata according to counties and settlement type (cities/towns and rural areas), separating the 5 largest cities as additional strata. The second domain only included other settlements than the 5 largest cities. Within each stratum primary sampling units - addresses (70 in total) - were selected in proportion to its population. Addresses were selected using systematic random sampling (i.e. arranging all addresses in the stratum according to the ascending order of address name and number) from the database of the Address Register of the Republic of Lithuania. In the second stage, starting from each selected primary sampling unit (address), 10 households (on average) were selected using random route sampling. A total of 3379 addresses were visited. In the third stage, in each selected address (household) one respondent was selected using the last birthday method.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė (DDI aljanso Atrankos procedūrų KŽ) Imties sudarymo aprašas - Imties sudarymo tipas: dviejų subpopuliacijų kompleksinė mišri atranka. - Subpopuliacijos: Subpopuliacijos atskirtos teritoriniu principu: 1) 5 didžiausi miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys), 2) kitos vietovės. 5 didžiausi miestai apima apie 43 proc. populiacijos, o kitos vietovės apima apie 57 proc. populiacijos. - Atrankos procedūros subpopuliacijose: Pirmos subpopuliacijos atrankos procedūra: Imties sudarymo pagrindas (populiacijos sąrašas): Lietuvos Respublikos Adresų registras (www.registrucentras.lt/adr) 5 didžiausiuose miestuose. Imties sudarymo būdas: stratifikuota ir klasterizuota dvipakopė atranka: sisteminė atsitiktinė adresų ir atsitiktinė respondentų atranka: Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į 25 stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės tipą (miestus ir kaimo vietoves), atskirai išskiriant 5 didžiuosius miestus kaip papildomas stratas. Į pirmąją subpopuliaciją pateko tik 5 didžiausių miestų stratos. Kiekvienoje stratoje atrinktas gyventojų skaičiui proporcingas adresų skaičius (iš viso 1476). Adresai buvo atrenkami sisteminės atsitiktinės atrankos būdu (t.y. išdėstant visus stratos adresus didėjančia tvarka pagal adreso pavadinimą bei numerį) iš Lietuvos Respublikos Adresų registro duomenų bazės. Antroje pakopoje kiekviename atrinktame adrese (namų ūkyje) atrinktas vienas respondentas laikantis paskutinio gimtadienio taisyklės. Antros subpopuliacijos atrankos procedūra: Imties sudarymo pagrindas (populiacijos sąrašas): Lietuvos Respublikos Adresų registras (www.registrucentras.lt/adr) kitose gyvenamose vietovėse nei 5 didžiausi miestai. Imties sudarymo būdas: stratifikuota ir klasterizuota tripakopė atranka: sisteminė atsitiktinė pirminių atrankos taškų - adresų (iš viso 70), maršrutinė namų ūkių ir atsitiktinė respondentų atranka: Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į 25 stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės tipą (miestus ir kaimo vietoves), atskirai išskiriant 5 didžiuosius miestus kaip papildomas stratas. Į antrąją subpopuliaciją pateko kitų gyvenamų vietovių stratos (iš viso 20). Kiekvienoje stratoje atrinktas gyventojų skaičiui proporcingas pirminių atrankos taškų - adresų - skaičius (iš viso 70 adresų). Adresai buvo atrenkami sisteminės atsitiktinės atrankos būdu (t.y. išdėstant visus stratos adresus didėjančia tvarka pagal adreso pavadinimą bei numerį) iš Lietuvos Respublikos Adresų registro duomenų bazės. Antroje pakopoje pradedant atrinktais pirminiais atrankos taškais (adresais) atrinkta po 10 (vidutiniškai) namų ūkių taikant maršrutinės atrankos logiką. Iš viso aplankyta 3379 adresų. Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame adrese (namų ūkyje) atrinktas vienas respondentas laikantis paskutinio gimtadienio taisyklės.Target Sample Size: Actual: 1257Numatytas imties dydis: Realizuotas: 1257Collection Mode: Face-to-face interview: Computer- assisted (CAPI/CAMI) (DDI Alliance CV for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: kompiuterizuotas interviu (CAPI/CAMI)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance CV for Type Of Instrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso Instrumento tipų KŽ)Praradimų mažinimo priemonės: Tikrinta informacija, kurią tikimybinės-adresinės atrankos kontaktavimo formoje ir maršrutinės atrankos protokole pateikdavo apklausėjas. Pakartotinai užmegzti kontaktai su ne mažiau kaip 10 proc. respondentų. Tikrinta, ar apklausėjas lankėsi pas respondentą, ar laikėsi respondento atrankos principų, ar uždavė visus reikalingus klausimus ir pan.Control Operations: The information provided by interviewers in the contact forms of address-based probability sampling and the protocols of random route sampling were verified. Also, at least 10 percent of respondents were re-contacted. It was verified whether interviewers visited the respondents, whether they followed the rules of respondent selection, whether they asked all the necessary questions etc.Kontrolės procedūros: Tikrinta klausimyno pildymo trukmė bei klausimyno užpildymo nuoseklumas ir tikslumas automatinėmis priemonėmis.Cleaning Operations: Automatic measures were employed to verify the duration of interviews and the consistency and accuracy of filling out questionnaires.gender rolefamiliesfamily roleswomenmenwomen's rolefamily lifelyčių vaidmenysšeimosvaidmenys šeimojemoterysvyraimoterų vaidmenysšeimos gyvenimasFamily life and marriageGender and gender rolesŠeiminis gyvenimas ir santuokaLytis ir lyčių vaidmenysenglit2024-07-272025-08-132024-08-16Klaipėda, LithuaniaResearch Council of Lithuania (Competitive priority research programme “Strengthening Societal Resilience and Crisis Management in the Context of Contemporary Geopolitical Situation”)S-VIS-23-14survey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/W2HMFWopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)4.0