Barometer of the Public Opinion Research Center, November - December 1989Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1989 m. lapkritis – gruodis978-9955-531-54-8LiDA_SurveyData_0263Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesSociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesPublic Opinion Research Center at the Institute of PhilosophyŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaŽvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasVilčinskas, VidasVidasVilčinskasLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltGaidys, Vladas (Lithuanian Social Research Centre)Abstract: The purpose of the study: assess the opinion of the Lithuanian population on the issues relevant to the society during the rapid political, social, and economic transformation in the country. Major investigated questions: respondents were asked whether they follow the work of the session of the Supreme Council of the Lithuanian SSR (started on November 23, 1989) and whether they talk to colleagues, acquaintances, family members about Sessions of the Supreme Council of the Lithuanian SSR. It was clarified whether they would like the sessions of the Supreme Council of the Lithuanian SSR to be shown on television in the future as well. Respondents then had the opportunity to evaluate the course of this AT session, its results, as well as the course of previous, autumn sessions and their results. It was asked whether they like the name of the Lithuanian legislator - the Supreme Council and whether the respondents would leave the same deputies in the Supreme Council of the Lithuanian SSR if they had the will. It was wanted to find out whether a deputy of the Supreme Soviet of the USSR from Lithuania could at the same time be a deputy of the Supreme Council of the Lithuanian SSR. Respondents had the opportunity to indicate what the monthly salary of deputies should be if they were to work only as deputies. It was asked whether the Lithuanian residents who took part in the survey liked the 3 minutes shown on the Lithuanian TV show "Mirror" in October. A humorous video about the work of the session. It was further sought to find out whether the respondents were satisfied with the financial situation of their family. It was asked if a person smokes and if so, how many cigarettes a day. Asked if he has a phone at home. It was asked which language of the respondents is their mother tongue and which languages they can still speak. The activities of various Lithuanian political forces and movements, M. Gorbachev's domestic policy, and A. Brazauskas as a political leader representing Lithuania's interests were further assessed. It was asked to answer for which party or movement a representative would vote in the next elections to the Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. In the run-up to the extraordinary XX Congress of the LCP, which will discuss the reorganization of this organization, it was asked to answer the future of this party, its relations with the CPSU, and the status of the LCP in the elections. The dependence of the interviewed Lithuanian population on the CPSU was further inquired. Attitudes towards people that are unpunished for crimes committed during the Stalinist period and beyond. Respondents had the opportunity to indicate which holidays they would like to celebrate and when to have a day off. At the end of the survey, they were asked if they were afraid to go out alone to the street where they live at night. Socio-demographic characteristics: gender, age, number of years of education, education, social status, nationality, monthly family income per one family member, place of residence.Santrauka: Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę svarbiausiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais, vykstant sparčiai visuomenės ir valstybės transformacijai. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: teirautasi, ar respondentai seka Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos (prasidėjusios 1989 m. lapkričio 23 d.) darbą bei ar kalbasi su bendradarbiais, pažįstamais, šeimos nariais apie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijas. Aiškintasi, ar norėtų, kad ir ateityje Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijos būtų rodomos per televiziją. Toliau respondentai turėjo galimybę įvertinti šios AT sesijos eigą, jos rezultatus, taip pat - ir ankstesnių, rudens sesijų eigą bei jų rezultatus. Klausta, ar patinka Lietuvos įstatymų leidėjos - Aukščiausiosios Tarybos vardas bei ar respondentai paliktų Lietuvos TSR Aukščiausiojoje Taryboje tuos pačius deputatus, jei būtų jų valia. Norėta sužinoti, ar TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas nuo Lietuvos tuo pačiu metu gali būti ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Respondentai turėjo galimybę nurodyti, koks turėtų būti deputatų mėnesinis atlyginimas, jeigu jie turėtų dirbti tik deputatų darbą. Teirautasi, ar apklausoje dalyvavusiems Lietuvos gyventojams patiko Lietuvos TV laidoje "Veidrodis" spalio mėnesį rodytas 3 min. jumoristinis filmukas apie sesijos darbą. Toliau norėta sužinoti, ar respondentai patenkinti savo šeimos materialine padėtimi. Klausta, ar rūko ir jei taip, tai kiek cigarečių per dieną. Prašyta atsakyti, ar turi namie telefoną. Teirautasi, kokia respondentų kalba yra gimtoji kalba bei kokiomis kalbomis dar gali susikalbėti. Toliau vertinta įvairių Lietuvos politinių jėgų ir judėjimų veikla, M. Gorbačiovo vidaus politika ir A. Brazauskas kaip Lietuvos interesus atstovaujantis politinis lyderis. Prašyta atsakyti už kurios partijos ar judėjimo atstovą balsuotų artimiausiuose rinkimuose į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Artėjant neeiliniam XX LKP suvažiavimui, kuriame bus svarstomas šios organizacijos pertvarkymas, prašyta atsakyti, kokia turėtų būti šios partijos ateitis, kokie turėtų būti jos ryšiai su TSKP bei esant kokiam LKP statusui respondentai balsuotų už LKP kandidatus rinkimuose. Toliau teirautasi apie apklaustųjų Lietuvos gyventojų priklausomybę TSKP. Tirtas požiūris į žmones nenubaustus už nusikaltimus, padarytus stalininiu laikotarpiu ir vėliau. Respondentai turėjo galimybę nurodyti, kokias šventes norėtų švęsti ir turėti išeigines dienas. Apklausos pabaigoje teirautasi, ar bijo naktį vieni išeiti į gatvę, kurioje jie gyvena. Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, kiek metų mokėsi, išsimokslinimas, socialinė padėtis, tautybė, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, gyvenamoji vieta.General notes: The main language of the study is Lithuanian (lit). Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). Dataset (data and metadata) “Barometer of the Public Opinion Resarch Center, November - December 1989” from 2020-07-07 to 2021-10-01 was available on the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0328; produced by Žvaliauskas Giedrius 2020-07-07.Bendros pastabos: Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit). Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit). Duomenų rinkinys (duomenys ir metaduomenys) „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras, 1989 m. lapkritis – gruodis“ nuo 2020-07-07 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_VNTC_0328; parengė 2020-07-07 Žvaliauskas Giedrius.Time Period Covered: Start: 1989-11-25Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1989-11-25Time Period Covered: End: 1989-12-01Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1989-12-01Date of Collection: Start: 1989-11-25Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 1989-11-25Date of Collection: End: 1989-12-01Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 1989-12-01Series Name: Barometer of the Public Opinion Research CenterSeries Information: Dataverse collection “Barometer of the Public Opinion Research Center” contains surveys conducted in 1989-1993 by the Public Opinion Research Center that studied Lithuanian public opinion about then relevant political, social and economic issues.Serijos pavadinimas: Viešosios nuomonės tyrimų centro barometrasSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Viešosios nuomonės tyrimų centro barometras“ talpinamos 1989-1993 metais Viešosios nuomonės tyrimų centro vykdytos apklausos, kuriose buvo tiriamos tuometinės Lietuvos gyventojų nuomonės aktualiais politiniais, socialiniais bei ekonominiais klausimais.Geographic Coverage: LithuaniaGeographic Coverage: Vilnius CityGeographic Coverage: Kaunas CityGeographic Coverage: Klaipėda CityGeographic Coverage: Šiauliai CityGeographic Coverage: Panevėžys CityGeographic Coverage: Alytus CityGeographic Coverage: Kapsukas (Marijampolė) CityGeographic Coverage: Sniečkus (Visaginas) CityGeographic Coverage: Druskininkai CityGeografinė aprėptis: LithuaniaGeografinė aprėptis: Vilniaus miestasGeografinė aprėptis: Kauno miestasGeografinė aprėptis: Klaipėdos miestasGeografinė aprėptis: Šiaulių miestasGeografinė aprėptis: Panevėžio miestasGeografinė aprėptis: Alytaus miestasGeografinė aprėptis: Kapsuko (Marijampolės) miestasGeografinė aprėptis: Sniečkaus (Visagino) miestasGeografinė aprėptis: Druskininkų miestasGeographic Unit: Tauragė DistrictGeographic Unit: Telšiai DistrictGeographic Unit: Skuodas DistrictGeographic Unit: Kėdainiai DistrictGeographic Unit: Radviliškis DistrictGeographic Unit: Kupiškis DistrictGeographic Unit: Molėtai DistrictGeographic Unit: Šalčininkai DistrictGeographic Unit: Varėna DistrictGeographic Unit: Šakiai DistrictTeritorinis vienetas: Tauragės rajonasTeritorinis vienetas: Telšių rajonasTeritorinis vienetas: Skuodo rajonasTeritorinis vienetas: Kėdainių rajonasTeritorinis vienetas: Radviliškio rajonasTeritorinis vienetas: Kupiškio rajonasTeritorinis vienetas: Molėtų rajonasTeritorinis vienetas: Šalčininkų rajonasTeritorinis vienetas: Varėnos rajonasTeritorinis vienetas: Šakių rajonasUnit of Analysis: Individual (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Universe: All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.Populiacija: Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.Time Method: Longitudinal: Trend /Repeated cross-section (Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Longitudinis: tendencijų arba kartotinis skerspjūvių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas DDI)Data collector: Public Opinion Research Center at the Institute of Philosophy, Sociology and Law of the Lithuanian Academy of SciencesDuomenų rinkėjai: Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Lietuvos mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės institutoSampling Procedure: Mixed probability and non-probability sampling (DDI Alliance Controlled Vocabulary for SamplingProcedure) Multistage (4-stage) sampling design. First stage. The territory of Lithuania was divided into 4 strata. a) Biggest cities: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (currently Marijampolė). b) Lithuanian districts were divided into 6 strata according to the ethnographic regions of Lithuania: The first stratum – Žemaitija (Samogitia), which included the following districts: Akmenė, Joniškis, Kelmė, Klaipėda, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Šilalė, Šilutė, Tauragė, Telšiai. The second stratum – Aukštaitija: Anykščiai, Biržai, Ignalina, Kupiškis, Molėtai, Panevėžys, Pasvalys, Rokiškis, Ukmergė, Zarasai districts. The third stratum – Central Lithuania: Jonava, Kaunas, Kaišiadorys, Kėdainiai, Pakruojis, Radviliškis, Raseiniai districts. The fourth stratum – East Lithuania: Trakai, Šalčininkai, Širvintos, Švenčionys, Vilnius districts. The fifth stratum – Dzūkija: districts of Alytus, Varėna. The sixth stratum – Suvalkija: Lazdijai, Kapsukas (currently Marijampolė), Prienai, Šakiai, Vilkaviškis districts. c) Resort towns: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specific town: Sniečkus (currently Visaginas). The sample was divided into strata proportionally to their population. Second stage. In each stratum a number of clusters (cities and districts) was selected. a) All the biggest cities were included into the sample. b) From each stratum of districts, districts were selected on the basis of the share of population 60 years and older in the district. After calculating squared deviations from the mean, the most typical 10 districts (clusters) – deviating the least from the mean – in each stratum of districts were selected: In the stratum of Žemaitija (Samogitia): the districts of Tauragė, Telšiai and Skuodas. In the stratum of Central Lithuania: the districts of Kėdainiai and Radviliškis. In the Aukštaitija stratum: the districts of Kupiškis and Molėtai. In the East Lithuania stratum – Šalčininkai district. In the Dzūkija stratum – Varėna district. In the Suvalkija stratum – Šakiai district. c) From the strata of resort towns, on the basis of the same criterion (least squared deviation from the city proportion of the population aged 60 and over), one cluster was selected – Druskininkai. d) Sniečkus (currently Visaginas). Third stage. In each cluster of the second stage, a certain number (proportionally to the population) of third stage clusters, identified as electoral districts, was chosen. Electoral districts belonging to 19 clusters – selected on the second stage (7 biggest cities, 10 districts, the resort town of Druskininkai, and Sniečkus (currently Visaginas)) based on the administrative unit boundaries – were selected. Prior to the selection of electoral districts in Vilnius, Vilnius was divided into 7 strata, from each of which a cluster (district) was selected (7 districts in total); Kaunas was divided into 5 strata and in each of them 1 district was selected (5 in total); the other major cities were divided into 3 strata and in each of them a cluster (electoral district) was selected (3 districts in total). In the biggest cities stratum, electoral districts were systematically selected from the numbered lists of electoral districts. In the district strata, the selection criterion was the distance of the electoral districts from the center of the administrative units. The furthest, the average and the closest electoral districts were selected. The sample was proportional to the population of rural areas, towns, administrative units’ centers and cities. A total of 76 electoral districts were selected. Fourth stage. In each cluster of the third stage, a certain number (proportionally to the population) of voters – respondents was selected. The potential respondents were systematically sampled from the electoral rolls of the electoral districts. The sampling interval was calculated by dividing the total number of voters in the electoral district by the number of respondents expected to be surveyed. Electoral rolls were usually sorted by street (not alphabetically), so this method of selection ensured a random selection of respondents. The names and addresses of the persons to be interviewed were written on special cards.Atrankos dizainas: Mišri tikimybinė ir netikimybinė atranka (DDI aljanso SamplingProcedure kontroliuojamas žodynas) Daugiapakopis (4 pakopų) atrankos dizainas Pirma pakopa. Lietuvos teritorija suskirstyta į 4 sluoksnius. a) Didieji miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kapsukas (dabar Marijampolė). b) Lietuvos rajonai buvo suskirstyti į 6 sluoksnius pagal etnografinius Lietuvos regionus: Pirmas sluoksnis – Žemaitija, į kurią įėjo šie rajonai: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių. Antras sluoksnis – Aukštaitija: Anykščių, Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonai. Trečias sluoksnis – Vidurio Lietuva: Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių rajonai. Ketvirtas sluoksnis – Rytų Lietuva: Trakų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Vilniaus rajonai. Penktas sluoksnis – Dzūkija: Alytaus, Varėnos rajonai. Šeštas sluoksnis – Suvalkija: Lazdijų, Kapsuko (dabar Marijampolės), Prienų, Šakių, Vilkaviškio rajonai. c) Kurortiniai miestai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. d) Specifinis miestas: Sniečkus (dabar Visaginas). Atrankos imtis paskirstyta pagal sluoksnius proporcingai jų gyventojų skaičiui. Antra pakopa. Kiekviename sluoksnyje atrinktas tam tikras skaičius lizdų (miestų ir rajonų). a) Į atranką įtraukti visi didieji miestai. b) Iš kiekvieno rajonų sluoksnio atrinkti rajonai, remiantis kriterijumi – 60 m. ir vyresnių gyventojų dalimi tarp visų administracinio rajono gyventojų. Apskaičiavus kvadratinius nuokrypius nuo vidurkio, kiekvienoje grupėje kaip tipiški – mažiausiai besiskiriantys nuo vidurkio – buvo išskirti šie kiekvieno sluoksnio rajonai (lizdai): Žemaitijos sluoksnyje – Tauragės, Telšių ir Skuodo rajonai. Vidurio Lietuvos sluoksnyje – Kėdainių ir Radviliškio rajonai. Aukštaitijos sluoksnyje – Kupiškio ir Molėtų rajonai. Rytų Lietuvos sluoksnyje – Šalčininkų rajonas. Dzūkijos sluoksnyje – Varėnos rajonas. Suvalkijos sluoksnyje – Šakių rajonas. c) Iš kurortinių miestų sluoksnių, remiantis tuo pačiu kriterijumi (mažiausiu kvadratiniu nuokrypiu nuo 60 m. ir vyresnių gyventojų dalies miestuose), atrinktas vienas lizdas – Druskininkai. d) Sniečkus (dabar Visaginas). Trečia pakopa. Kiekviename antros pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) trečios pakopos lizdų, išskirtų pagal rinkimines apylinkes. Buvo atrinktos rinkiminės apylinkės, įeinančios į 19 lizdų – antros pakopos atrankos vienetų (7 didieji miestai, 10 rajonų, kurortinis miestas Druskininkai, Sniečkus (dabar Visaginas)) pagal administracinio padalijimo ribas. Prieš atrenkant rinkimines apylinkes Vilniuje, Vilnius buvo suskirstytas į 7 sluoksnius, iš kurių buvo atrinkta po vieną lizdą (7 rinkiminės apylinkės); Kaunas suskirstytas į 5 sluoksnius ir atrinktos 5 rinkiminės apylinkės kiekvienoje iš jų; kiti didieji miestai suskirstyti į 3 sluoksnius ir kiekvienoje iš jų atrinkta po vieną lizdą, iš viso 3 rinkiminės apylinkės. Didžiuosiuose miestuose rinkiminės apylinkės buvo atrenkamos iš sunumeruotų apylinkių sąrašų pagal atitinkamą žingsnį. Rajonuose apylinkių atrinkimo kriterijus – rinkiminių apylinkių atstumas nuo rajono centro. Buvo atrinktos tolimiausios, vidutiniškai nutolusios ir esančios arčiausiai rajono centro apylinkės. Atrankos imtis buvo paskirstyta proporcingai kaimo apylinkių, miestelių, rajono centrų ir miestų gyventojų skaičiui. Iš viso buvo atrinktos 76 rinkiminės apylinkės. Ketvirta pakopa. Kiekviename trečios pakopos lizde atrinktas tam tikras skaičius (proporcingai gyventojų skaičiui) rinkėjų – respondentų. Iš rinkiminėse apylinkėse esančių rinkėjų sąrašų sisteminės atrankos būdu atrinkti potencialūs respondentai. Atrinkimo iš apylinkių rinkėjų sąrašų žingsnis buvo apskaičiuojamas padalinus visų apylinkės rinkėjų skaičių iš numatomų apklausti žmonių skaičiaus. Rinkėjų sąrašai paprastai buvo sudaryti pagal gatves (ne abėcėlės tvarka), todėl toks atrinkimo būdas užtikrino atsitiktinį respondentų atrinkimą. Reikiamų apklausti respondentų pavardės ir gyvenamosios vietos adresai buvo užrašomi kortelėse.Collection Mode: Face-to-face interview: Paper-and- pencil (PAPI) and Self-administered questionnaire: Paper (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Tiesioginis interviu: interviu popieriumi ir pieštuku (PAPI) ir savipildos klausimynas: popieriuje (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Type of Research Instrument: Structured questionnaire (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TypeOfInstrument)Tyrimo instrumento tipas: Struktūruotas klausimynas (DDI aljanso TypeOfInstrument kontroliuojamas žodynas)Control Operations: In order to check the quality of the work of the interviewers with 10% of the respondents the data collector made repeated contacts: by applying postal surveys (the addresses of the respondents were known) and telephone surveys (the phones of the respondents were obtained from telephone directories), as well as in Vilnius by direct interview methods. The principles of sample selection and compliance with the specifications for conducting the survey were reviewed.Kontrolės procedūros: Tikrinant apklausėjų darbo kokybę su 10 proc. respondentų duomenų rinkėjas užmezgė pakartotinius kontaktus: pašto apklausos (buvo žinomi respondentų adresai) ir telefoninės apklausos (respondentų telefonai buvo nustatomi iš telefonų knygų) būdais, o Vilniuje tiesioginės apklausos būdu. Tikrinti respondentų atrankos principai, apklausos vykdymo reikalavimų laikymasis.Social Science Notes: The original research questionnaire has not survived, therefore the questionnaire was restored from the SPSS data file, using the labels and categories of the variables, and information retrieved from the following publication: Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Public opinion research in the period of Lithuania's historical transition. Lithuanian Social Research Center.Socialinių mokslų srities pastabos: Originali tyrimo anketa neišliko, todėl klausimynas atkurtas LiDA, naudojantis SPSS faile esančių kintamųjų pavadinimais ir žymėmis bei leidiniu Gaidys, Vladas; Danutė Tureikytė (2015). Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu. Vilnius: Lietuvos socialinių tyrimų centras.legislaturemembers of parliamentstandard of livingpolitical groupspolitical partiespolitical leaderssmokingsecond languagespolitical, social and economic issuesįstatymų leidžiamoji valdžiaparlamento nariaigyvenimo lygispolitinės grupėspolitinės partijospolitiniai vadovairūkymasantrosios kalbospolitiniai, socialiniai ir ekonominiai klausimaiGovernment, political systems and organisationsValdžia, politinės sistemos ir organizacijosenglit1989-12-012020-07-072020-01-20Vilnius, Lithuaniasurvey datahttps://hdl.handle.net/21.12137/SKRN7Topen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)5.1