Mortality Rate (per 1000 Population) in Lithuania, 1919-1939Mirtingumo lygis (1000 gyventojų) Lietuvoje, 1919–1939 m.LiDA_AggregatedData_0221Norkus, ZenonasZenonasNorkusInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Leader]0000-0001-6364-0716Ambrulevičiūtė, AelitaAelitaAmbrulevičiūtėInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member]0009-0006-3519-568XMarkevičiūtė, JurgitaJurgitaMarkevičiūtėInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member; Data collection]0000-0002-9653-7798Morkevičius, VaidasVaidasMorkevičiusInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member]0000-0002-2174-0396Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasInstitute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania [Project Member; Data curation]0000-0001-8970-0756Žvaliauskas, GiedriusGiedriusŽvaliauskasCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLithuanian Data Archive for Social Sciences and HumanitiesCenter for Data Analysis and Archiving (DAtA), Faculty of Social Sciences, Arts and Humanities, Kaunas University of Technology, LithuaniaLiDAhttps://lida.dataverse.ltNorkus, Zenonas (Institute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania)Abstract: This dataset contains data on mortality rate (per 1000 population) in Lithuania in 1919-1939. Data in the cells (year by administrative region) were computed by multiplying the number of deaths by 1000 and dividing by number of the mid-year population. For sources of the data see metadata field Origin of Sources below. Dataset "Mortality Rate (per 1000 Population) in Lithuania, 1919-1939 " was published implementing project "Historical Sociology of Modern Restorations: a Cross-Time Comparative Study of Post-Communist Transformation in the Baltic States" from 2018 to 2022. Project leader is prof. Zenonas Norkus. Project is funded by the European Social Fund according to the activity "Improvement of researchers' qualification by implementing world-class R&D projects' of Measure No. 09.3.3-LMT-K-712".Santrauka: Šiame duomenų rinkinyje pateikiami duomenys apie mirtingumo lygį (1000-čiui gyventojų) Lietuvoje 1919-1939 metais. Duomenys langeliuose (metai pagal administracinius regionus) apskaičiuoti padauginant mirčių skaičių iš 1000 ir padalinant iš metų vidurio gyventojų skaičiaus. Duomenų šaltiniai pateikiami žemiau esančiame metaduomenų lauke Origin of Sources. Duomenų rinkinys "Mirtingumo lygis (1000 gyventojų) Lietuvoje, 1919–1939 m." publikuotas įgyvendinant projektą "Moderniųjų restauracijų istorinė sociologija: diachroniškai lyginamasis Baltijos valstybių pokomunistinės transformacijos tyrimas", kurio trukmė 2018-2022 m. Projekto vadovas yra prof. Zenonas Norkus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą "Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus".Time Period Covered: Start: 1919Tyrimo laikotarpis: Pradžia: 1919Time Period Covered: End: 1939Tyrimo laikotarpis: Pabaiga: 1939Date of Collection: Start: 2021Duomenų rinkimo laikotarpis: Pradžia: 2021Date of Collection: End: 2021Duomenų rinkimo laikotarpis: Pabaiga: 2021Series Name: DemographySeries Information: Dataverse collection “Demography” contains data about population size, density, population size by place of residence (city or village), gender, confession, ethnic or national, social or estate cast; demographic historical data (birth rates, mortality, marriages, divorces, sickness rate, etc.); data about population migration; census data, etc.Serijos pavadinimas: DemografijaSerijos aprašas: Dataverse kolekcijoje „Demografija“ talpinami duomenys apie gyventojų skaičių, tankumą, gyventojų skaičių pagal gyvenamąją vietą (miestas ar kaimas), lytį, konfesiją, etninę ar tautinę, socialinę ar luominę sudėtį; istorinius demografinius duomenis (gimstamumas, mirtingumas, santuokos, ištuokos, sergamumas ir kt.); gyventojų migracijos duomenis; gyventojų surašymų duomenis ir pan.Geographic Coverage: LithuaniaGeografinė aprėptis: LithuaniaGeographic Unit: Alytus CountyGeographic Unit: Kėdainiai CountyGeographic Unit: Seinai CountyGeographic Unit: Vilnius RegionGeographic Unit: Šilutė CountyGeographic Unit: Mažeikiai CountyGeographic Unit: Marijampolė CountyGeographic Unit: Zarasai (Ežerėnai) CountyGeographic Unit: Vilkaviškis CountyGeographic Unit: Ukmergė CountyGeographic Unit: Rokiškis CountyGeographic Unit: Kaunas CountyGeographic Unit: Utena CountyGeographic Unit: Klaipėda RegionGeographic Unit: Biržai CountyGeographic Unit: Telšiai CountyGeographic Unit: Kretinga CountyGeographic Unit: Raseiniai CountyGeographic Unit: Šakiai CountyGeographic Unit: Trakai CountyGeographic Unit: Panevėžys CountyGeographic Unit: Tauragė CountyGeographic Unit: Šiauliai CountyGeographic Unit: Pagėgiai CountyTeritorinis vienetas: Alytaus apskritisTeritorinis vienetas: Kėdainių apskritisTeritorinis vienetas: Seinų apskritisTeritorinis vienetas: Vilniaus kraštasTeritorinis vienetas: Šilutės apskritisTeritorinis vienetas: Mažeikių apskritisTeritorinis vienetas: Marijampolės apskritisTeritorinis vienetas: Zarasų (Ežerėnų) apskritisTeritorinis vienetas: Vilkaviškio apskritisTeritorinis vienetas: Ukmergės apskritisTeritorinis vienetas: Rokiškio apskritisTeritorinis vienetas: Kauno apskritisTeritorinis vienetas: Utenos apskritisTeritorinis vienetas: Klaipėdos kraštasTeritorinis vienetas: Biržų apskritisTeritorinis vienetas: Telšių apskritisTeritorinis vienetas: Kretingos apskritisTeritorinis vienetas: Raseinių apskritisTeritorinis vienetas: Šakių apskritisTeritorinis vienetas: Trakų apskritisTeritorinis vienetas: Panevėžio apskritisTeritorinis vienetas: Tauragės apskritisTeritorinis vienetas: Šiaulių apskritisTeritorinis vienetas: Pagėgių apskritisUnit of Analysis: Individual: mortality rate (per 1000 population) (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Unit of Analysis: Political-administrative area (DDI Alliance Controlled Vocabulary for AnalysisUnit)Analizės vienetas: Asmuo: mirtingumo lygis (1000-čiui gyventojų) (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Analizės vienetas: Politinė administracinė teritorija (DDI aljanso AnalysisUnit kontroliuojamas žodynas)Time Method: Time series (DDI Alliance Controlled Vocabulary for TimeMethod)Laiko metodas: Laiko eilučių (DDI aljanso TimeMethod kontroliuojamas žodynas)Data collector: Markevičiūtė, Jurgita (Institute of Sociology and Social Work, Faculty of Philosophy, Vilnius University, Lithuania)Duomenų rinkėjai: Markevičiūtė, Jurgita (Sociologijos ir socialinio darbo institutas, Filosofijos fakultetas, Vilniaus universitetas, Lietuva)Collection Mode: Other: Calculations (DDI Alliance Controlled Vocabulary for ModeOfCollection)Duomenų rinkimo būdas: Kita: Skaičiavimai (DDI aljanso ModeOfCollection kontroliuojamas žodynas)Social Science Notes: </p> Important territorial changes in 1920 <p> <li> According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County, Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. </p> Important territorial changes in 1921 <p> <li> When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annexed to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 1921-03-30 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. </p> Important territorial changes in 1923 <p> <li> According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. </p> Important territorial changes in 1939<p> <li> On 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany. <li>On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. </p> <p> In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County. </p>Socialinių mokslų srities pastabos: </p> Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino, Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. </p> Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> 1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. </p> Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. </p> Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai: <p> <li> 1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi. <li>1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. </p> <p>1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. </p>mortality ratehistorydemographic statisticsmirtingumo lygisistorijademografinė statistikaHistoryMorbidity and mortalityIstorijaSergamumas ir mirtingumasenglit2021-11-122021-11-232021-11-12Vilnius, LithuaniaEuropean Social Fund, according to the activity “Improvement of researchers’ qualification by implementing world-class R&D projects“ of Measure No. 09.3.3-LMT-K-712DOTSUT-31 (09.3.3-LMT-K-712-01-0006)/LSS-250000-54 (2018-01-08)aggregated datahttps://hdl.handle.net/21.12137/ZUD1GZopen accessLithuanian Data Archive for SSH (LiDA)Research data: published (DDI Alliance Controlled Vocabulary for DataSourceType)6.2