Description
|
Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į aplinkosaugines problemas ir nustatyti jų nuomonę apie aplinkosauginių problemų poveikį visuomenei. Pagrindiniai nagrinėti klausimai: pirmiausiai norėta išsiaiškinti, kuri socialinė ekonominė problema šiandien Lietuvai yra pati svarbiausia ir yra antra pagal svarbą. Tirta respondentų nuomonė, ar privatus verslas yra geriausias būdas spręsti Lietuvos ekonomines problemas bei ar sumažinti pajamų skirtumus tarp žmonių, gaunančių dideles ir mažas pajamas, yra valdžios atsakomybė. Pateikus skirtingų sociopolitinių dalykų sąrašą, norėta sužinoti, kuris iš jų, respondentų nuomone, turėtų būti didžiausiu Lietuvos prioritetu, kurio Lietuva turėtų imtis. Toliau aiškintasi, kas turėtų būti antrasis veiksmas Lietuvos prioritetų sąraše. Respondentų klausta, ar apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam. Taip pat tirta nuomonė, ar dauguma žmonių, progai pasitaikius, stengtųsi respondentais pasinaudoti, ar stengtųsi būti sąžiningi su jais. Aiškintasi, ar dažniausiai galima tikėti tuo, kad žmonės, dirbantys valdžioje, elgiasi teisingai, bei ar dauguma politikų užsiima politika tik dėl asmeninės naudos. Toliau apklaustųjų Lietuvos gyventojų prašyta nurodyti, kiek jiems rūpi aplinkosauginės problemos. Pateikus kai kurių aplinkosauginių problemų sąrašą, prašyta nurodyti, kuri iš šių problemų yra pati svarbiausia Lietuvai kaip šaliai ir kuri iš šių problemų labiausiai veikia respondentus ir jų šeimas. Tirta, kiek respondentai jaučiasi žinantys apie šių aplinkosauginių problemų priežastis bei jų sprendimo būdus. Pateikus tris klausimų blokus, aiškintasi nuomonė apie šiuolaikinio mokslo vaidmenį, žmogaus poveikį aplinkai bei aplinkos ir ekonominio augimo santykį. Apklaustiesiems Lietuvos gyventojams buvo pateikti trys klausimai, ar jie noriai mokėtų daug aukštesnes kainas, didesnius mokesčius, o taip pat susitaikytų su žemesniu gyvenimo lygiu, jei tai padėtų saugoti aplinką. Pateikus klausimų bloką tirtas respondentų požiūris į aplinkosaugos problemų sprendimą. Respondentai vertino jiems nurodytų įvairių dalykų pavojingumą aplinkai. Tirta nuomonė apie valdžios pareigą leisti verslui bei paprastiems žmonėms patiems spręsti, kaip saugoti aplinką, net jei jų sprendimai ne visada būtų teisingi. Norėta sužinoti apklaustųjų gyventojų nuomonę, kiek Lietuva daro siekdama saugoti pasaulio aplinką lyginant su kitomis šalimis. Aiškintasi, kokie būdai labiausiai paskatintų verslą ir pramonę bei žmones Lietuvoje saugoti aplinką. Respondentų klausta, kam Lietuva turėtų teikti pirmenybę, siekdama patenkinti savo būsimus energijos poreikius. Pateikus klausimų bloką, respondentai vertino ekonominės pažangos ir aplinkosaugos santykį. Buvo užduotas klausimas, ar dažnai apklaustieji Lietuvos gyventojai stengiasi rūšiuoti stiklą, skardines, plastiką, laikraščius ar panašius dalykus perdirbimui. Tirta, ar respondentai stengiasi nusipirkti vaisių ir daržovių, užaugintų be pesticidų ar chemikalų. Norėta sužinoti, ar apklaustieji asmenys atsisako važiuoti automobiliu, taupo energiją ir kurą namuose, taupo vandenį, jį pakartotinai naudojant, bei vengia pirkti tam tikrus produktus dėl aplinkosauginių priežasčių. Prašyta atsakyti, ar respondentai yra nariais kokios nors grupės, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra aplinkos apsauga ar išsaugojimas. Tirtas apklaustųjų gyventojų pilietinis aktyvumas aplinkosauginių problemų klausimais per paskutinius penkerius metus. Pabaigoje vertintos respondentų žinios apie priežastis, kurios sukelia klimato kaitą. Socialinės demografinės charakteristikos: amžius, mokymosi (studijų) trukmė, išsilavinimo lygis, narystė įvairiose organizacijose, išpažįstama religija, šeimyninė padėtis, tautybė, politinės pažiūros, politinis aktyvumas, namų ūkio dydis, respondento vidutinės mėnesinės pajamos, gyvenamoji vietovė, respondento/-ės bei jo/jos žmonos/vyro/nuolatinio partnerio darbinė padėtis.
The purpose of the study : to analyse Lithuanian residents opinion about environmental problems and its effect to society. Major investigated questions : at first it was aimed to find out which social economic problem is the most important in Lithuania today and which is the next. Respondents opinion was asked if private enterprises are the best way to solve Lithuania's economic problems and if reducing difference in incomes between people with high income and those with low income is the government's responsibility. When providing list of socio-political things respondents opinion was analysed which thing should be the main priority in Lithuania that should be implemented. Further, it was analysed which should be the second action in Lithuania's priority list. Respondents were asked, in general, if most people can be trusted or that we can’t be too careful with people. Also, respondents were asked if most people would try to take advantage of them if they got a chance or they would try to be fair. It was analysed if most of the time we can trust that people in government do what is best and if most politicians are in politics only for their personal benefit. Respondents were asked to indicate how concern are they about environmental issues. When providing list of same environmental problems, respondents were asked to indicate which problem is the most important for Lithuania as a whole and which problem affects respondents and their families the most. It was analysed how much respondents feel they know about the causes and solutions of these environmental problems. When providing three question blocks, respondents opinion about moder science role, people's impact to environment and ratio of environment and economic growth was analysed. Respondents were questioned if they would pay much higher prices, much higher taxes and would accept cuts in their standard of living in order to protect the environment. When providing questions block respondents attitude towards solution of environmental problems was analysed. Respondents evaluated danger to the environment caused by different listed reasons. Opinion about government's duty to let businesses and ordinary people decide for themselves on how to protect the environment, even if their decisions are not always right was analysed. Respondents were asked how Lithuania is doing in protecting the world environment compared to other countries. It was analysed what would influence business, industry and people to protect the environment in Lithuania. Respondents were asked to what Lithuania should give priority in order to meet its future energy needs. When providing question block, respondents assessed ratio of economic progress and environment. Respondents were asked how often they make a special effort to sort glass, tins, plastic, newspapers or similar things for recycling. It was analysed if respondents try to buy fruit and vegetables grown without pesticides or chemicals. It was analysed if respondents refuses to drive a car, saves energy and fuel in their home, saves or re-uses water and avoids buying certain products for environmental reasons. Respondents were asked if they are members of any group whose main aim is to preserve or protect the environment. Respondents civic activity in environmental issues in the last five years was analysed. At the end, respondents knowledge about causes of climate change was assessed. Socio-demographic characteristics : gender, age, level of education, membership in organizations, religion, marital status, nationality, political views, political participation, size of household, respondent's average personal income, place of residence, working situation of the respondent and of his/her spouse or partner.
|
Notes
| Pagrindinė tyrimo kalba – lietuvių kalba (lit).
Standartizuotas klausimynas respondentams buvo pateikiamas lietuvių kalba (lit).
Duomenų rinkinys (duomenys ir metaduomenys) „TSTP 2010: Aplinka III, 2010 m. lapkritis - 2011 m. vasaris“ nuo 2012-11-02 iki 2021-10-01 buvo pasiekiamas Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA) portale www.lidata.eu; objekto PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_ISSP_0236; parengė 2012-01-04 Šarkutė, Ligita.
The main language of the study is Lithuanian (lit).
Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit).
Dataset (data and metadata) “ISSP 2010: Environment III, November 2010 - February 2011” from 2012-11-02 to 2021-10-01 was available in the portal of Lithuanian Data Archive for Humanities and Social Sciences (LiDA) www.lidata.eu; object PID: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_ISSP_0235. The first data edition was produced by Šarkutė, Ligita 2012-01-04. |