Description
|
The purpose of the study: to analyse Lithuanian residents opinion about environmental problems and its effect to society. Major investigated questions: pirmiausiai norėta išsiaiškinti, kuri socialinė ekonominė problema šiandien Lietuvai yra pati svarbiausia ir yra antra pagal svarbą. Pateikus teiginių bloką, tirta respondentų nuomonė įvairiais klausimais (Privatus verslas yra geriausias būdas spręsti Lietuvos ekonomines problemas; Sumažinti pajamų skirtumus tarp žmonių, gaunančių dideles ir mažas pajamas, yra valdžios atsakomybė; iš viso 5). Pateikus skirtingų sociopolitinių dalykų sąrašą, norėta sužinoti, kuris iš jų, respondentų nuomone, turėtų būti didžiausiu Lietuvos prioritetu, kurio Lietuva turėtų imtis. Toliau aiškintasi, kas turėtų būti antrasis veiksmas Lietuvos prioritetų sąraše. Respondentų klausta, ar apskritai dauguma žmonių galima pasitikėti, ar su žmonėmis reikia būti labai atsargiam. Tirtas respondentų pasitikėjimas institucijomis (Universitetų ir kiti mokslinių tyrimų centrai; Žiniasklaida; iš viso 4). Toliau apklaustųjų Lietuvos gyventojų prašyta nurodyti, kiek jiems rūpi aplinkosauginės problemos. Pateikus kai kurių aplinkosauginių problemų sąrašą, prašyta nurodyti, kuri iš šių problemų yra pati svarbiausia Lietuvai kaip šaliai. Vertinta nuomonė apie pasaulio klimatą ir idėją, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis keičiasi. Tų, kurie atsakė, kad pasaulio klimatas keičiasi, prašyta įvertinti, kiek blogas ar geras bus klimato kaitos poveikis visam pasauliui bei Lietuvai. Toliau visų respondentų prašyta įvertinti teiginių bloką (Šiuolaikinis mokslas išspręs mūsų aplinkosaugines problemas mažai pakeisdamas mūsų gyvenimo būdą; iš viso 6). Apklaustiesiems Lietuvos gyventojams buvo pateikti trys klausimai, ar jie noriai mokėtų daug aukštesnes kainas, didesnius mokesčius, o taip pat susitaikytų su žemesniu gyvenimo lygiu, jei tai padėtų saugoti aplinką. Be to, norėta sužinoti, ar noriai pritartų Lietuvos saugomų gamtos teritorijų dydžio sumažinimui, siekiant atverti jas ekonominei plėtrai. Vėl pateikus teiginių bloką, tirta respondentų nuomonė įvairiais aplinkosauginiais klausimais (Tokiems žmonėms kaip aš yra pernelyg sudėtinga daug nuveikti aplinkosaugos naudai; iš viso 7). Respondentai vertino jiems nurodytų įvairių dalykų pavojingumą aplinkai (automobilių keliama oro tarša; pramonės skleidžiama oro tarša; iš viso 7). Aiškintasi, kokie būdai labiausiai paskatintų verslą ir pramonę bei žmones Lietuvoje saugoti aplinką. Prašyta atsakyti, kiek patinka, jei apskritai patinka, būti gamtoje bei kaip dažnai per pastaruosius 12 mėn. užsiėmė, jeigu apskritai užsiėmė, kokia nors laisvalaikio veikla gamtoje, pvz., žygiai pėsčiomis, paukščių stebėjimas, plaukimas, slidinėjimas, kita veikla ar tiesiog poilsis lauke. Aiškintasi, kiek kelionių lėktuvu turėjo per pastaruosius 12 mėnesių bei kiek valandų įprastą savaitę praleidžia automobilyje ar kitoje motorinėje transporto priemonėje, įskaitant motociklus, sunkvežimius, furgonus, bet neskaičiuojant viešojo transporto. Toliau prašyta atsakyti, kiek dienų įprastą savaitę valgo jautieną, avieną, ar produktus, kurių sudėtyje jų yra bei kiek kambarių yra respondentų namuose (bute ar name). Buvo užduotas klausimas, ar dažnai apklaustieji Lietuvos gyventojai stengiasi rūšiuoti stiklą, skardines, plastiką, laikraščius ar panašius dalykus perdirbimui bei ar dažnai vengia pirkti tam tikrus produktus dėl aplinkosauginių priežasčių. Prašyta atsakyti, ar respondentai yra nariais kokios nors grupės, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra aplinkos apsauga ar išsaugojimas. Tirtas apklaustųjų Lietuvos gyventojų pilietinis aktyvumas aplinkosauginių problemų klausimais per paskutinius penkerius metus (Pasirašėte peticiją dėl aplinkosauginių problemų; iš viso 3). Galvojant apie savo gyvenamąją vietovę, prašyta įvertinti, kiek per pastaruosius 12 mėnesių ją paveikė, jei apskritai paveikė, įvairūs dalykai (Oro tarša, iš viso 3). Toliau vertintas požiūris į klimato kaitą – kiek klimato kaitos problema yra svarbi asmeniškai, kiek respondentai yra susirūpinę dėl klimato kaitos bei kiek ji pakenks asmeniškai ir ateities žmonių kartoms. Tirta, ar dažnai savo kasdieniniame gyvenime respondentai patys imasi priemonių mažinti energijos vartojimą. Pateikus klausimų bloką, vertinta nuomonė apie energijos vartojimo mažinimą (Aš ateityje ketinu imtis priemonių mažinti energijos vartojimą kasdieniame gyvenime, iš viso 4). Respondentai turėjo galimybę įvertinti savo dėvimus drabužius, elektroninių prekių įsigijimo įpročius bei pomėgius ir laisvalaikio veiklas. Taip pat klausta, kokią namų šildymo sistemą naudoja bei kokiu kuru varomą automobilį vairuoja dažniausiai. Apklausos pabaigoje prašyta atsakyti, kur dažniausiai respondentai gauna informacijos apie klimato kaitą, kokios informacijos norėtų gauti daugiau bei galiausiai kokie būdai gauti informaciją apie klimato kaitą būtų jiems patraukliausi. Socio-demographic characteristics: gender, age, level of education, membership in organizations, religion, marital status, nationality, political views, political participation, size of household, respondent's average personal income, place of residence, working situation of the respondent and of his/her spouse or partner.
Temporary accessibility restrictions apply for this dataset. Data will be made available without restrictions from 2023-10-01.
|
Notes
| The main language of the study is Lithuanian (lit).
Standardized questionnaire was provided for the respondents in Lithuanian (lit). |