Notes
| Notes about the data table LiDA_HistatData_0238_Data_0001_v5
1923-1937 number of population of Kaunas County and Kaunas City, Panevėžys County and Panevėžys City, Šiauliai County and Šiauliai City, and Klaipėda County and Klaipėda City was obtained by adding the population of Kaunas City, Panevėžys City, Šiauliai City and Klaipėda City to the population of Kaunas County, Panevėžys County, Šiauliai County, and Klaipėda County respectively.
1923-1938 number of population of Klaipėda Region was obtained by adding the population of Klaipėda County, Klaipėda City, Pagėgiai County and Šilutė County.
31 December 1938 and 31 December 1939 number of population of Kaunas, Panevėžys and Šiauliai Counties was obtained by subtracting the number of population during 31 December 1938 and 31 December 1939 of Kaunas City, Panevėžys City and Šiauliai City (Lietuvos statistikos metraštis 1938 m., T. 11. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1939, p. 14.; Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 14) from the number of population during 01 January 1939 and 01 January 1940 of Kaunas County and Kaunas City, Panevėžys County and Panevėžys City, and Šiauliai County and Šiauliai City (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16) respectively.
The data in the table for 31 December 1938 is the data for 1 January 1939, (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16), except for the data for Klaipėda County, Pagėgiai County and Šilutė County on 31 December 1938 (Lietuvos statistikos metraštis 1938 m., T. 11. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1939, p. 16).
The data in the table for 31 December 1939 is the data for 1 January 1940 (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16).
The total population of Lithuania on 31 December 1939 includes 482,500 inhabitants of Vilnius Region, and the total number of men and women in the same year excludes the population of Vilnius Region. Erratum
Publication Lietuvos statistikos metraštis 1924-1926 m., T. 1. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1927, p. 20 states that the total number of men and women in Panevėžys County on 1 January 1924 was 120,082. However, if the number of men and women is added together, the total population of Panevėžys County is 120,132. Accordingly, the total number of males in Lithuania is not 1,037,162, as stated in the publication, but 1,037,212, and the total number of inhabitants is not 2,176,046, as stated in the publication, but 2.176,096.
Important territorial changes in 1920:
According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County, Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. Important territorial changes in 1921:
When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annexed to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 1921-03-30 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. Important territorial changes in 1923:
According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. Important territorial changes in 1939:
On 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany.
On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County.
Pastabos apie duomenų lentelę LiDA_HistatData_0238_Data_0001_v5 1923-1937 m. gyventojų skaičius Kauno apskrityje ir Kauno mieste, Panevėžio apskrityje ir Panevėžio mieste, Šiaulių apskrityje ir Šiaulių mieste bei Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos mieste gautas sudėjus Kauno miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto ir Klaipėdos miesto gyventojų skaičių su atitinkamai Kauno apskrities, Panevėžio apskrities, Šiaulių apskrities ir Klaipėdos apskrities gyventojų skaičiumi. 1923-1938 m. gyventojų skaičius Klaipėdos krašte gautas sudėjus Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto, Pagėgių apskrities ir Šilutės apskrities gyventojų skaičių. 1938-12-31 ir 1939-12-31 gyventojų skaičius Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse gautas iš 1939-01-01 ir 1940-01-01 Kauno apskrities ir Kauno miesto, Panevėžio apskrities ir Panevėžio miesto ir Šiaulių apskrities ir Šiaulių miesto gyventojų skaičiaus (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16) atitinkamai atėmus 1938-12-31 ir 1939-12-31 Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Šiaulių miesto gyventojų skaičių (Lietuvos statistikos metraštis 1938 m., T. 11. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1939, p. 14.; Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 14). Lentelėje nurodyti 1938-12-31 duomenys yra 1939-01-01 duomenys (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16), išskyrus 1938-12-31 Klaipėdos apskrities, Pagėgių apskrities ir Šilutės apskrities duomenis (Lietuvos statistikos metraštis 1938 m., T. 11. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1939, p. 16). Lentelėje nurodyti 1939-12-31 duomenys yra 1940-01-01 duomenys (Lietuvos statistikos metraštis 1939 m., T. 12. Vilnius: Centralinis Statistikos Biuras, 1940, p. 16). 1939-12-31 Lietuvos gyventojų skaičius iš viso yra kartu su 482 500 Vilniaus krašto gyventojais, o tų pačių metų vyrų ir moterų skaičius iš viso – be Vilniaus krašto gyventojų skaičiaus. Erratum Leidinyje Lietuvos statistikos metraštis 1924-1926 m., T. 1. Kaunas: Centralinis Statistikos Biuras, 1927, p. 20 nurodyta, kad 1924-01-01 Panevėžio apskrityje bendras vyrų ir moterų skaičius yra 120 082. Tačiau susumavus metraštyje nurodytą vyrų ir moterų skaičių gaunama, jog bendras gyventojų skaičius Panevėžio apskrityje yra 120 132. Atitinkamai iš viso vyrų skaičius Lietuvoje yra ne 1 037 162, kaip nurodyta leidinyje, bet 1 037 212, o iš viso gyventojų skaičius yra ne, kaip nurodyta leidinyje 2 176 046, bet 2 176 096. Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai:
Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino, Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai:
1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai:
Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai:
1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi.
1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. |