The 1919/1920 school year shows the number of teachers in primary schools in 15 January 1920, excluding the Klaipėda region.
The 1920/1921 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1921, excluding the Klaipėda region.
The 1921/1922 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1922, excluding the Klaipėda region.
The 1921/1923 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1923, excluding the Klaipėda region.
The 1923/1924 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1924, excluding the Klaipėda region.
The 1924/1925 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1925, excluding the Klaipėda region.
The 1925/1926 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1926, excluding the Klaipėda region.
The 1926/1927 school year shows the number of teachers in primary schools in 1926.
The 1927/1928 school year shows the number of teachers in primary schools in 1 January 1928, excluding the Klaipėda region.
The 1929/1930 school year shows the number of teachers in primary schools including an Institute for the Blind in Kaunas with 3 teachers and 29 pupils (18 boys and 11 girls).
The 1930/1931 school year shows the number of teachers in primary schools, including two Institutes for the Blind in Kaunas with 5 teachers and 34 pupils (21 boys and 13 girls), and in Šilutė with 3 teachers and 27 pupils.
The 1931/1932 school year shows the number of teachers in primary schools, including an Institute for the Blind in Kaunas with 5 teachers and 34 pupils (21 boys and 13 girls), a School for the Deaf-mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls), and a School for the Special Needs and Orphan children in Klaipėda with 1 teacher and 25 boys.
The 1932/1933 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools run by the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 5 teachers and 44 pupils (27 boys and 17 girls), the School for the Deaf-mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls), and the School for the Special Needs and Orphan children in Klaipėda with 2 teachers and 44 pupils, which are all boys.
The 1933/1934 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools run by the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 6 teachers and 51 pupils (28 boys and 23 girls), the School for the Deaf-mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 28 pupils (14 boys and 14 girls), and School for the Special Needs and Orphan children in Klaipėda with 2 teachers and 44 pupils, which are all boys.
The 1934/1935 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools under the authority of the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 7 teachers and 57 pupils (31 boys and 26 girls), the School for the Deaf-mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 30 pupils (16 boys and 14 girls), and the School for the Special Needs and Orphan children in Klaipėda with 2 teachers and 45 pupils, which are all boys.
The 1935/1936 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools run by the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 7 teachers and 60 pupils (31 boys and 29 girls), the School for the Deaf-mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 28 pupils (15 boys and 13 girls).
The 1936/1937 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools run by the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 7 teachers and 62 pupils (32 boys and 30 girls), the School for the Deaf-mute in Klaipėda with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls).
The 1937/1938 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding schools run by the Ministry of National Defence. Including the Institute for the Blind in Kaunas with 10 teachers and 66 pupils (33 boys and 33 girls), the School for the Deaf-mute in Klaipėda with 3 teachers and 23 pupils (10 boys and 13 girls).
The 1938/1939 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding Klaipėda Region and schools run by the Ministry of National Defence. The number of schools does not include the School for the Blind in Kaunas.
The 1939/1940 school year shows the number of teachers in primary schools, excluding Ministry of Defence schools. The number of schools does not include the School for the Blind and Deaf-mute in Kaunas.
Important territorial changes in 1920:
According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County, Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. Important territorial changes in 1921:
When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annexed to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 1921-03-30 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. Important territorial changes in 1923:
According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. Important territorial changes in 1939:
On 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany.
On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County.
1919/1920 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1920-01-15, be Klaipėdos krašto. 1920/1921 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1921-01-01, be Klaipėdos krašto. 1921/1922 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1922-01-01, be Klaipėdos krašto. 1922/1923 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1923-01-01, be Klaipėdos krašto. 1923/1924 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1924-01-01, be Klaipėdos krašto. 1924/1925 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1925-01-01, be Klaipėdos krašto. 1925/1926 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1926-01-01, be Klaipėdos krašto. 1926/1927 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1926 m. 1927/1928 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose 1928-01-01, be Klaipėdos krašto. 1929/1930 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose įskaitant aklųjų institutą Kaune su 3 mokytojais ir 29 mokiniais (18 berniukų ir 11 mergaičių). 1930/1931 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose įskaitant du aklųjų institutus: Kaune su 5 mokytojais ir 34 mokiniais (21 berniukas ir 13 mergaičių) ir Šilutėje su 3 mokytojais ir 27 mokiniais. 1931/1932 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose įskaitant aklųjų institutą Kaune su 5 mokytojais ir 34 mokiniais (21 berniukas ir 13 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 1 mokytoju ir 25 mokiniais – berniukais. 1932/1933 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 5 mokytojais ir 44 mokiniais (27 berniukai ir 17 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 44 mokiniais – berniukais. 1933/1934 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 6 mokytojais ir 51 mokiniu (28 berniukai ir 23 mergaitės), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 28 mokiniais (14 berniukų ir 14 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 44 mokiniais – berniukais. 1934/1935 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 57 mokiniais (31 berniukas ir 26 mergaitės), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 30 mokinių (16 berniukų ir 14 mergaičių ) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 45 mokiniais – berniukais. 1935/1936 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 60 mokinių (31 berniukas ir 29 mergaitės), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 28 mokiniais (15 berniukų ir 13 mergaičių). 1936/1937 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 62 mokiniais (32 berniukais ir 30 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Klaipėdoje su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių). 1937/1938 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Įskaitant aklųjų institutą Kaune su 10 mokytojų ir 66 mokiniais (33 berniukai ir 33 mergaitės), kurčnebylių mokyklą Klaipėdoje su 3 mokytojais ir 23 mokiniais (10 berniukų ir 13 mergaičių). 1938/1939 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Klaipėdos krašto ir be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Mokyklų skaičius neapima aklųjų mokyklos Kaune. 1939/1940 m. m. mokytojų skaičius pradinėse mokyklose be Krašto apsaugos ministerijos mokyklų. Mokyklų skaičius neapima aklųjų ir kurčnebylių mokyklos Kaune. Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai:
Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino, Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai:
1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai:
Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai:
1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi.
1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. |