For the 1926/1927 school year, the number of primary schools is given for 1926.
For the 1928/1929 school year, the number of primary school is given for 1928. Correction of incorrect numbers of schools in Pagėgiai and Šilutė Counties in the yearbook.
For the 1929/1930 school year, the number of primary schools including the Institute for the Blind in Kaunas with 3 teachers and 29 pupils (18 boys and 11 girls).
For the 1930/1931 school year, the number of primary schools, including two institutes for the blind in Kaunas with 5 teachers and 34 pupils (21 boys and 13 girls) and in Šilutė with 3 teachers and 27 pupils.
For the 1931/1932 school year, the number of primary schools including the Institute for the Blind in Kaunas with 5 teachers and 34 pupils (21 boys and 13 girls), a school for the deaf and mute in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls), and a school for retarded and orphaned children in Klaipėda, with 1 teacher and 25 boys.
For the 1932/1933 school year, the number of primary schools, including the Institute for the Blind in Kaunas with 5 teachers and 44 pupils (27 boys and 17 girls), a school for the deaf-blind in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls), and a school for retarded and orphaned children in Klaipėda with 2 teachers and 44 boys. Schools under the authority of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
For the 1933/1934 school year, the number of primary schools, including an institute for the blind in Kaunas with 6 teachers and 51 pupils (28 boys and 23 girls), a school for the deaf-blind in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 28 pupils (14 boys and 14 girls), and a school for retarded and orphaned children in Klaipėda with 2 teachers and 44 boy pupils. Schools under the authority of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools. The incorrect figures for schools in Šakiai, Šiauliai and Tauragė County were corrected.
For the 1934/1935 school year, the number of primary schools, including an institute for the blind in Kaunas with 7 teachers and 57 pupils (31 boys and 26 girls), a school for the deaf-blind in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 30 pupils (16 boys and 14 girls), and a school for retarded and orphaned children in Klaipėda with 2 teachers and 45 pupils (boys). Schools under the responsibility of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
For the 1935/1936 school year, the number of primary schools including the Institute for the Blind in Kaunas with 7 teachers and 60 pupils (31 boys and 29 girls), the school for the deaf-blind in Rusnė (Šilutė County) with 3 teachers and 28 pupils (15 boys and 13 girls). Schools under the authority of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
For the 1936/1937 school year, the number of primary schools, including an institute for the blind in Kaunas with 7 teachers and 62 pupils (32 boys and 30 girls), and a deaf-blind school in Klaipėda with 3 teachers and 27 pupils (12 boys and 15 girls). Schools under the authority of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
For the 1937/1938 school year, the number of primary schools, including an institute for the blind in Kaunas with 10 teachers and 66 pupils (33 boys and 33 girls), and a deaf-blind school in Klaipėda with 3 teachers and 23 pupils (10 boys and 13 girls). Schools under the authority of the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
For the 1938/1939 school year, the School for the Blind in Kaunas, schools run by the Ministry of National Defence and schools in Klaipėda Region are not included in the number of primary schools.
For the 1939/1940 school year, the schools for the blind and deaf-blind in Kaunas and schools run by the Ministry of National Defence are not included in the number of primary schools.
Important territorial changes in 1920:
According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County, Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. Important territorial changes in 1921:
When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annexed to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 1921-03-30 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. Important territorial changes in 1923:
According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. Important territorial changes in 1939:
On 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany.
On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County.
1926/1927 m. m. pateikiamas 1926 m. pradinių mokyklų skaičius. 1928/1929 m. m. pateikiamas 1928 m. pradžios mokyklų skaičius. Pataisyti neteisingai metraštyje suvesti Pagėgių ir Šilutės apskrities mokyklų skaičiai. 1929/1930 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 3 mokytojais ir 29 mokiniais (18 berniukų ir 11 mergaičių). 1930/1931 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant du aklųjų institutus: Kaune su 5 mokytojais ir 34 mokiniais (21 berniukas ir 13 mergaičių) ir Šilutėje su 3 mokytojais ir 27 mokiniais. 1931/1932 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 5 mokytojais ir 34 mokiniais (21 berniukų ir 13 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 1 mokytoju ir 25 mokiniais – berniukais. 1932/1933 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 5 mokytojais ir 44 mokiniais (27 berniukų ir 17 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 44 mokiniais – berniukais. Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1933/1934 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 6 mokytojais ir 51 mokiniu (28 berniukų ir 23 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 28 mokiniais (14 berniukų ir 14 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 44 mokiniais – berniukais. Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. Pataisyti neteisingai metraštyje suvesti Šakių, Šiaulių ir Tauragės apskrities mokyklų skaičiai. 1934/1935 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 57 mokiniais (31 berniukų ir 26 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 30 mokinių (16 berniukų ir 14 mergaičių) ir atsilikusių bei našlaičių vaikų mokyklą Klaipėdoje su 2 mokytojais ir 45 mokiniais – berniukais. Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1935/1936 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 60 mokinių (31 berniukų ir 29 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Rusnėje (Šilutės apskrityje) su 3 mokytojais ir 28 mokiniais (15 berniukų ir 13 mergaičių). Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1936/1937 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 7 mokytojais ir 62 mokiniais (32 berniukų ir 30 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Klaipėdoje su 3 mokytojais ir 27 mokiniais (12 berniukų ir 15 mergaičių). Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1937/1938 m. m. pradinių mokyklų skaičius įskaitant aklųjų institutą Kaune su 10 mokytojų ir 66 mokiniais (33 berniukų ir 33 mergaičių), kurčnebylių mokyklą Klaipėdoje su 3 mokytojais ir 23 mokiniais (10 berniukų ir 13 mergaičių). Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1938/1939 m. m. aklųjų mokykla Kaune, Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos ir Klaipėdos krašto mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. 1939/1940 m. m. aklųjų ir kurčnebylių mokyklos Kaune bei Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančios mokyklos į pradinių mokyklų skaičių neįtrauktos. Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai:
Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino, Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai:
1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai:
Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai:
1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi.
1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. |