The 1919/1920 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes seminaries, secondary schools, pro-gymnasiums and grammar schools. For secondary schools and teacher seminaries, only the total number of teachers is given.
The 1920/1921 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, pro-gymnasiums, grammar schools and teacher’s seminaries (normal schools) on 1 January 1921.
1921/1922 – 1922/1923 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, pro-gymnasiums, grammar schools and teachers' seminaries (normal schools), respectively; only the total number of teachers in teachers' seminaries on 1 January 1922-1923 respectively.
1923/1924 – 1924/1925 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, pro-gymnasiums, grammar schools and teachers' seminaries (normal schools), respectively; only the total number of teachers in teachers' seminaries on 1 January 1924-1925 respectively. Number of teachers in schools providing secondary education, excluding Klaipėda Region schools.
1925/1926 school year gives the total number of teachers in general education secondary schools, pro-gymnasiums, grammar schools and teachers' seminaries on 1 January 1926.
1926/1927 – 1927/1928 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, pro-gymnasiums, grammar schools and teachers' seminaries (normal schools), respectively on 1 January 1927-1928. Number of teachers in schools providing secondary education, excluding Klaipėda Region schools.
1928/1929 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, teachers' seminaries (normal schools) and general post-secondary schools (grammar schools) on 1 January 1929.
1929/1930 – 1931/1932 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, teachers' seminaries (normal schools) and general post-secondary schools. In Klaipėda, teachers' seminaries include the accelerated school.
1932/1933 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, teachers' seminaries (normal schools) and general post-secondary schools. The number of teachers in secondary schools excludes schools under the authority of the Ministry of National Defence. In Klaipėda, teachers' seminaries include the accelerated school.
1933/1934 – 1935/1936 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes general education secondary schools, teachers' seminaries (normal schools) and general post-secondary schools. The number of teachers in secondary schools excludes schools under the authority of the Ministry of National Defence.
1936/1937 – 1937/1938 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes pro-gymnasiums, teachers' seminaries (normal schools) and grammar schools. The number of teachers in secondary schools excludes schools under the authority of the Ministry of National Defence.
1938/1939 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes pro-gymnasiums, teachers' seminaries (normal schools) and grammar schools. The number of teachers in secondary schools excludes schools under the authority of the Ministry of National Defence.
1939/1940 school year gives the total number of teachers in secondary schools, which includes pro-gymnasiums, teachers' seminaries (normal schools) and grammar schools. The number of teachers in secondary schools excludes schools under the authority of the Ministry of National Defence.
Important territorial changes in 1920:
According to the Soviet–Lithuanian Peace Treaty signed on 1920-07-12, the Vilnius Region passed to Lithuania. On 1920-10-07 Lithuania and Poland signed the Suwalki Treaty, which had to enter into force on October 10, and Poland also recognized the Vilnius Region as part of Lithuania. However, on 1920-10-09 Poland violated this treaty and its army occupied the Vilnius Region and it (Ašmena County, Lida County, Grodno County, Suwalki County and Vilnius City) became part of the Poland. Important territorial changes in 1921:
When Latvia declared independence in 1918, and declared that the borders of the new state should follow the boundaries of the Courland Province, which was part of the Russian Empire. The decision meant that Palanga, which had been separated from the Vilnius Governorate in 1819 and annexed to the Courland Province, would remain part of Latvia. The border dispute between Latvia and Lithuania was settled on 1921-03-30 with the signing of the Lithuanian-Latvian Border Treaty, which, with some exceptions, respected the borders of the Courland Province and Kaunas Province. Latvia received the northernmost part of Lithuanian‘s territory, while Lithuania received the coastal stretch of Palanga and Šventoji, and a small area near Zarasai. Important territorial changes in 1923:
According to Treaty of Versailles on 1919-06-28 the Klaipėda Region was separated from Germany and ruled by France on behalf of the Entente Powers. After Lithuania organized the Klaipėda Revolt the military annexation of Klaipėda Region to the territory of Lithuania was carried out in 1923-01-10-15. After the Klaipėda Revolt the Entente Powers agreed on 1923-02-17 that Lithuania would take over the sovereignty of the Klaipėda Region. Further negotiations ended the signing of the Klaipėda Convention in 1924-05-08 according to which the Klaipėda Region passed to Lithuania on the basis of autonomy. Thus, since 1923-02-19 Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Lithuania. Important territorial changes in 1939:
On 1939-03-20 Lithuania received a German ultimatum demanding the return of the Klaipėda Region to Germany. With the consent of Lithuania the German army entered the Klaipėda Region in 1939-03-23. Therefore, Klaipėda Region (Klaipėda County, Šilutė County, Pagėgiai County and Klaipėda City) belonged to Germany.
On 1939-10-21 Vilnius region, which belonged to Poland, was occupied by the USSR troops. According to the Soviet-Lithuanian Mutual Assistance Treaty of 1939-10-10, the USSR ceded part of the Vilnius Region to Lithuania and the Lithuanian army entered Vilnius in 1939-10-28. After Lithuania regained the Vilnius Region were formed three counties: Švenčionėliai County, Valkininkai County and Vilnius County. In 1919, Pasvalys County was created with its centre in Pasvalys. However, at the end of the same year, the centre of the county was moved to Biržai by a government decision, as a result of a struggle over whether the centre of the county should be Pasvalys or Biržai. After this decision, the dual name of Biržai-Pasvalys County was used in 1919-1924 as a compromise. However, from 1925 the double name was dropped and the county was called Biržai County.
1919/1920 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima seminarijas, vidurinės mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas. Vidurinėse mokyklose ir mokytojų seminarijose pateikiamas tik bendras mokytojų skaičius. 1920/1921 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas ir mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) 1921 m. sausio 1 d. 1921/1922 m. m. – 1922/1923 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas ir mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) atitinkamai 1922-1923 m. sausio 1 d. Mokytojų skaičius mokytojų seminarijose – tik bendras. 1923/1924 m. m. – 1924/1925 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas ir mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) atitinkamai 1924-1925 m. sausio 1 d. Mokytojų skaičius mokytojų seminarijose – tik bendras. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Klaipėdos krašto mokyklų. 1925/1926 m. m. pateikiamas suminis skaičius bendrojo mokslinimo vidurinėse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose ir mokytojų seminarijose 1926 m. sausio 1 d. 1926/1927 m. m. – 1927/1928 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas ir mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) atitinkamai 1927-1928 m. sausio 1 d. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Klaipėdos krašto mokyklų. 1928/1929 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir aukštesnes bendrojo mokslinimo mokyklas (gimnazijose) 1929 m. sausio 1 d. 1929/1930 m. m. – 1931/1932 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslo vidurines mokyklas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir bendrojo mokslo aukštesnes mokyklas. Klaipėdoje mokytojų seminarijos apima ir spartesniąją gimnaziją. 1932/1933 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslo vidurines mokyklas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir bendrojo mokslinimo aukštesnes mokyklas. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Klaipėdoje mokytojų seminarijos apima ir spartesniąją gimnaziją. 1933/1934 m. m. – 1935/1936 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima bendrojo mokslinimo vidurines mokyklas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir bendrojo mokslinimo aukštesnes mokyklas. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. 1936/1937 m. m. – 1937/1938 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima progimnazijas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir gimnazijas. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. 1938/1939 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima progimnazijas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir gimnazijas. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Klaipėdos krašto ir Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. 1939/1940 m. m. pateikiamas suminis mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose apima progimnazijas, mokytojų seminarijas (normalines mokyklas) ir gimnazijas. Mokytojų skaičius pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą teikiančiose mokyklose – be Krašto apsaugos ministerijos žinioje esančių mokyklų. Svarbūs 1920 m. teritoriniai pokyčiai:
Remiantis 1920-07-12 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartimi, Vilniaus kraštas su Lietuvos sostine Vilniumi atiteko Lietuvai. 1920-10-07 Lietuva ir Lenkija pasirašė Suvalkų sutartį, kuri turėjo įsigalioti spalio 10 d., ir Lenkija taip pat pripažino Vilniaus kraštą Lietuvos dalimi. Tačiau 1920-10-09 Lenkija šią sutartį sulaužė ir jos kariuomenė užėmė Vilniaus kraštą (Ašmenos, Lydos, Gardino, Suvalkų apskritys ir Vilniaus miestas) ir jis buvo prijungtas prie Lenkijos teritorijos. Svarbūs 1921 m. teritoriniai pokyčiai:
1918 m. Latvija paskelbdama nepriklausomybę deklaravo, kad naujos valstybės sienos turi atitikti Rusijos imperijai priklausiusios Kuršo gubernijos ribas. Toks sprendimas reiškė, kad Latvijos dalimi lieka ir Palangos valsčius, kuris 1819 m. buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir prijungtas prie Kuršo gubernijos. Kilęs ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos dėl valstybių sienų buvo užbaigtas 1921-03-30 pasirašius Lietuvos-Latvijos sienos sutartį, laikantis su tam tikromis išimtimis Kuršo gubernijos ir Kauno gubernijos ribų. Latvija gavo šiauriausios Lietuvos teritorijos dalį, o Lietuva – Palangos ir Šventosios pajūrio ruožą bei nedidelę teritoriją prie Zarasų. Svarbūs 1923 m. teritoriniai pokyčiai:
Pagal 1919-06-28 Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir buvo valdomas Prancūzijos Antantės valstybių vardu. Lietuvai slapta suorganizavus Klaipėdos sukilimą 1923-01-10-15, buvo įvykdytas karinis Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos. Po Klaipėdos sukilimo Antantės valstybės 1923-02-17 sutiko, kad Lietuva perimtų suverenumą Klaipėdos krašte, o tolesnės derybos 1924-05-08 baigėsi Klaipėdos konvencijos pasirašymu pagal kurią Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindais atiteko Lietuvai. Todėl nuo 1923-02-19 Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas), priklausė Lietuvai. Svarbūs 1939 m. teritoriniai pokyčiai:
1939-03-20 Lietuva gavo Vokietijos ultimatumą, reikalaujantį grąžinti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Lietuvai sutikus, 1939-03-23 d. į Klaipėdos kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė ir Klaipėdos kraštas (Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių apskritys ir Klaipėdos miestas) tapo Vokietijos dalimi.
1939-10-21 Lenkijai priklausantį Vilniaus kraštą užėmė SSRS kariuomenė. Remiantis 1939-10-10 Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartimi, SSSR dalį Vilniaus krašto perdavė Lietuvai ir 1939-10-28 Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą buvo sudarytos trys apskritys: Švenčionėlių apskritis, Valkininkų apskritis ir Vilniaus apskritis. 1919 m. buvo sudaryta Pasvalio apskritis su centru Pasvalyje. Tačiau vykstant kovai, ar apskrities centras turėtų būti Pasvalys, ar Biržai, tų pačių metų pabaigoje apskrities centras Vyriausybės spendimu buvo perkeltas į Biržus. Po šios sprendimo 1919-1924 m. kompromiso vardan naudotas dvigubas Biržų-Pasvalio apskrities pavadinimas. Tačiau nuo 1925 m. dvigubo pavadinimo atsisakyta ir apskritis vadinta Biržų apskritimi. |